Giedrė Gorienė
Politinė situacija Lietuvoje keičiasi taip greitai, kaip ir oras Anglijoje: mat ten gali sutikti visus keturis metų sezonus per vieną parą.
Vieną dieną Andrius Kubilius, pamatęs, kad jis gali būti išspirtas iš Tėvynės sąjungos pirmininko posto, pasiima žirkles ir drebančiomis rankomis nukerpa bambagyslę, jungiančią jį su Gediminu Kirkilu, ir socialdemokratų vadas nubėga pas Artūrą Paulauską, kurį vos prieš dvejus metus kartu su konservatoriais ir darbiečiais metė iš Seimo pirmininkų.
Skambina Kirkilas Paulauskui po du kartus per parą, siūlo sugrįžti į koaliciją, o mainais už tai duoda Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko postą, kuris priklauso visai ne Gediminui Kirkilui, bet koalicijos partneriams pilietininkams, ir kurį yra užsėdęs ne koks nors socialdemokratas, bet pilietininkas Algimantas Matulevičius, kuris, užpykęs, labai suprantamai ir aiškiai pareiškia: „Šito posto aš neužleisiu“.
Valstiečių liaudininkų pirmininkė Kazimira Prunskienė, kaip visada, apie Gedimino Kirkilo sprendimus sužino tik iš žiniasklaidos, nes premjeras Gediminas Kirkilas tam ir yra premjeras Gediminas Kirkilas, kad nuspręstų pats vienas už koaliciją su koalicijos partneriais net nepasitaręs.
Nusprendė už koalicijos partnerius dėl Artūro Paulausko ir jo socialliberalų įsileidimo į valdančiąją koaliciją, nusprendė už Algimantą Matulevičių ir pilietininkus demokratus dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko posto atidavimo Alvydui Sadeckui. Kodėl gi ne? Juk pirmoji ponia Brazauskienė apie savo ir tuometinio premjero Algirdo Brazausko skyrybas ir vedybas su buvusia „bufetava“ iš „Draugystės“ viešbučio irgi sužinojo tik iš spaudos – irgi post factum. O kas galima AMB, tas galima ir Gediminui Kirkilui – juk jis teisėtas jo partijos ir Vyriausybės pareigų perėmėjas.
Taigi nusprendė Gediminas Kirkilas, kad jam reikia Artūro Paulausko paramos priimant įstatymus dėl „trigalvio slibino“, „liūto“ ar dar kokio tai atominio „žvėries“ pastatymo, ir pradėjo su juo derybas – ėmėsi į valdančiąją koaliciją kviestis.
„Gerai, ateisiu“, – sako Artūras Paulauskas. Bet kaip ten bus su ateinančiais Seimo rinkimais? Ar į koaliciją per Seimo rinkimus priimsit?
„Palundra! Paulauskas derasi su socialdemokratais! O jeigu ir dėl Seimo rinkimų susiderės?“ – ėmė mušti pavojaus varpais Artūro Zuoko liberalcentristai, mat tiek Naujoji sąjunga, tiek Liberalo ir centro sąjunga iki šiol kaip ir buvo dvi vienodo svorio kategorijos partijos – abiem grėsė neperžengti 5 proc. rinkimų barjero. Taigi, jeigu Gediminas Kirkilas į savo sąrašą socialliberalus prisiims, tuomet Artūras Paulauskas vėl bus Seime. Ir ką tuomet Artūras Zuokas, paliktas už borto, darys?
„Liberalų ir centro sąjungos valdyba, iki vėlumos posėdžiavusi, nusprendė, kad partija savo poziciją dėl socialliberalų priėmimo į valdančiąją daugumą pasakys tik po partijos tarybos posėdžio ir tik išsiaiškinus socialliberalų poziciją dėl naujos atominės elektrinės statybos“, – pareiškė Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas, nors dar vos prieš kelias dienas jo pavaduotojas A.Čaplikas Seimo koridoriuje maldavo Alvydo Sadecko priimti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto postą ir ateiti į valdančiąją daugumą.
Sužinoję apie Gedimino Kirkilo flirtą su Artūru Paulausku ir pokilimines kalbas apie būsimus Seimo rinkimus, Socialdemokratų partijoje sukruto senieji socialdemokratai: jei Gediminas Kirkilas susidės su Artūru Paulausku, versime Kirkilą iš partijos pirmininko posto.
Matyt, suprasdamas itin nestabilią situaciją partijos viduje bei matydamas, kad Kirkilo žodis dar visiškai nereiškia pačios partijos žodžio, Artūras Paulauskas ėmė kito nešulinio arklio per ateinančius Seimo rinkimus dairytis. Tokiu būdu Kėdainiuose pas Viktorą Uspaskichą atsidūrė Artūro Paulausko pasiuntinys Antanas Valionis, kuris, galime spėti, pasiūlė tokią šachmatų partiją: mes (t.y. Artūras Paulauskas) „nugesiname“ bylas Darbo partijai ir tau, o tu atstatai Artūrą Paulauską į Seimo pirmininko postą, ir tuomet, kuomet rezultatas bus 2:2, t.y. lygiosios (Darbo partija atstatydino A.Paulauską iš Seimo pirmininko posto – Darbo partijai iškeltos bylos, Viktoras Uspaskichas pusantrų metų pragyveno tremtyje – Maskvoje; Artūras Paulauskas atstatomas į Seimo pirmininkus – bylos Darbo partijai ir jos pirmininkui numarinamos), susėsime ir sudarysime koalicinį sąrašą rinkimuose į Seimą. Artūras Paulauskas vėl bus Seimo pirmininkas, o Viktoras Uspaskichas – tiesiog Viktoras, tačiau su išskalbta, t.y. švaria, reputacija ir atstatytu vardu visuomenėje.
Tačiau visa tai buvo dar vakar, o kas su kuo ir kokį susitarimą sudarys rytoj – visiškai neaišku. Nes politinis klimatas Lietuvoje – kaip oras Anglijoje: keturi metų laikai per vieną parą…
2008-01-25
