Seimo TS-LKD frakcijos nario Žygimanto Pavilionio laiškas SEB banko akcininkams dėl šio banko analitiko kandidatavimo į Lietuvos prezidentus užrūstino konservatorius. Seimo narys Jurgis Razma paskelbė, kad po tokio Ž.Pavilionio „skundo“ G.Nausėdos darbdaviams TS-LKD kandidatų į prezidentus sąrašas sutrumpėjo – Ž.Pavilionio pavardė iš galimų partijos remiamų kandidatų sąrašo išbraukiama.
„Dar net neprasidėjus Prezidento rinkimų maratonui ryškėja, kad vienas dalyvis jam nepasiruošęs – taip vertinčiau potencialų kandidatą Žygimantą Pavilonį, surašiusį keistą skundą dėl kito potencialaus kandidato – SEB Banko analitiko G.Nausėdos jo darbdaviui. Tokiu būdu TS- LKD bus lengviau apsispręsti – lieka trumpesnis galimų remti kandidatų sąrašas“, – socialiniame tinkle parašė TS-LKD senbuvis Jurgis Razma.
Primename, kad vakar Seimo TS-LKD frakcijos narys Žygimantas Pavilionis kreipėsi į „Wallenberg Foundations AB“, pagrindinio SEB akcininko, prezidentą Peterį Valenbergą (Peter Wallenberg) jaunesnįjį ir fondo ryšiams su užsieniu vadovą Magnusą Šiolcą (Magnus Schöldtz) dėl SEB banko Lietuvoje prezidento patarėjo Gitano Nausėdos statuso. Seimo nariui nerimą kelia dviprasmiška ir pavojinga situacija, kuomet vienas žinomiausių šalies ekonomistų vienu metu atstovauja SEB banką ir yra įvardinamas kaip vienas iš potencialių kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus.
Visas Ž.Pavilionio laiškas SEB akcininkams dėl G.Nausėdos statuso
Gerbiamasis Peteri Wallenbergai, „Wallenberg Foundations AB“ prezidente, gerbiamasis Magnusai Schöldtzai, fondo ryšiams su užsieniu vadove,
Jūsų atstovaujama organizacija yra viena didžiausių ir gerbtiniausių investuotojų į mūsų šalies ekonomiką. Drąsiai galiu teigti, kad jūs simbolizuojate investicijas į Baltijos šalis iš Skandinavijos, kurios ne tik padėjo mums vystant ekonominę gerovę, tačiau ir prisidėjo žengiant demokratijos keliu.
Suprasdamas jūsų atstovaujamo fondo reikšmę ir svorį, kreipiuosi į Jus dėl SEB banko Lietuvoje prezidento patarėjo Gitano Nausėdos statuso. Gitanas Nausėda per savo ilgametę veiklą yra pelnęs autoritetingo profesionalo vardą. Įvairiose apklausose jis yra įvardinamas kaip vienas reikšmingiausių šalies ekonomistų, jo rekomendacijų klauso ir jomis pasitiki tiek šalies gyventojai, tiek verslas. Maža to, dėl savo ilgametės veiklos bankiniame sektoriuje, jis asocijuojasi ne tik su SEB banku, tačiau su visu bankiniu sektoriumi, o taip pat su investicijomis iš Skandinavijos, kurios viršija 5 mlrd. eurų.
Kaip žinia, kitąmet Lietuvos piliečiai rinks Prezidentą. Šis postas mūsų valstybėje yra aukščiausias – šalies vadovas atsakingas tiek savo autoritetu, tiek Konstitucijos suteiktomis galiomis už daugelį valstybėje vykstančių procesų ir šalies ateitį. Neslėpkime, suteikiamos galios ir atsakomybė masina daugelį, tad dėl šio posto verda intensyvi kova. Nors oficiali rinkimų kampanija dar neprasidėjo, tačiau Gitanas Nausėda jau dabar įvardinamas kaip vienas realiausių kandidatų į aukščiausią šalies postą. Nors jis viešai teigia, kad nėra apsisprendęs dėl kandidatavimo į Prezidentus, tačiau tam tikri jo veiksmai ir pasisakymai leidžia teigti, kad vidinis sprendimas yra priimtas. Ne veltui, jis apklausose yra įvardinamas kaip vienas iš kandidatų, yra padidėjęs jo viešumas, žiniasklaidoje jis nuolat yra siejamas su būsimais rinkimais.
Gitanas Nausėda savo veikla ir reputacija yra įrodęs, kad gali kandidatuoti į renkamas Lietuvos valstybės pareigas – dėl to abejonių nekyla. Jis savo patirtimi prisidėtų prie valstybės gerovės. Tačiau neramina kitas dalykas. Jis, kaip minėta, dėl ilgametės veiklos asocijuojasi su bankiniu sektoriumi ir užsienio investicijomis – jautriomis sritimis, kurios kilus politiniai kovai, atsidurtų dviprasmiškoje padėtyje.
Kad tokie nuogąstavimai turi pagrindo, primena ir penkiolikos metų senumo istorija, kurioje tiesiogiai ir nelinksmomis aplinkybėmis teko sudalyvauti ir SEB grupei priklausančiam bankui. 2003 m. prie tuometinio Vilniaus banko nutįso žmonių eilės – jie skubėjo atsiimti indėlius dėl neva kritinės banko padėties. Kuri pasirodė tėra piktas gandas. Buvo įtariama, kad bankas tapo tuometinės rinkimų kovos tarp dviejų pagrindinių kandidatų įkaitu, nors įrodymų ir nebuvo pateikta.
Abraomas Lincolnas yra pasakęs, kad negalima prisiimti atsakomybės už rytdieną, jei jos vengiama už šiandieną. SEB bankas šiai dienai yra būtent tokioje padėtyje. Jūsų darbuotojas realiai dalyvauja rinkiminėje kovoje ir bankas turi aiškiai pasakyti savo poziciją šiuo klausimu su visomis iš to kylančiomis rizikomis ir atsakomybėmis. Nes SEB bankas yra ne tik didžiulė ekonominė jėga Lietuvos ekonomikoje. Jis yra ir vienas iš šalies ekonominių minties centrų. Jo generuojama ir dažnai Gitanos Nausėdos pristatoma ekonominė informacija lemia ilgalaikius procesus, investicijas ir Lietuvos kaip ekonominės partnerės reputaciją užsienyje.
Jausdamas savo svorį, atsakomybę ir deklaruodamas skaidrumą, kaip vieną iš pagrindinių vertybių, SEB bankas turi viešai atsakyti Lietuvos žmonėms atsakyti: ar jis palaiko savo darbuotoją, ar banko pozicija yra nedalyvauti politikoje? Ar bankas yra išreiškęs kokiu nors lygiu palaikymą ir pritarimą Gitanui Nausėdai dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose? Ar bankas turi saugiklius, kad jo turima ir skelbiama informacija nebus panaudota politiniais tikslais? Ar SEB bankas nesibaimina galimų tyrimų ir nuobaudų dėl paramos kandidatui, kai Lietuvos įstatymai draudžia juridiniams asmenims teikti tiek tiesioginę, tiek netiesioginę paramą? Šie ir daugelis kitų klausimų dėl susidariusios padėties kankina atsakomybę už šalies gerovę jaučiančius piliečius – ir atsakymų iki šiol nesulaukta.
Po 2008-2010 m. krizės, kuomet pasitikėjimas finansų sistema buvo rekordiškai žemas, jis didžiulėmis pastangomis buvo atstatytas. Neapsigaukime – jis lieka trapus ir politinės batalijos gali jį grąžinti į Viduramžius. Tikiu, kad SEB bankas yra įvertinęs visas aplinkybes ir turi saliamonišką sprendimą šioje situacijoje, koks jis nebūtų. Bet mums, piliečiams, pirmiausiai reikia tą atsakymą žinoti.
Pasirašo,
Žygimantas Pavilionis
