Gegužės 20 d. Plungėje susirinkę Plungės, Kretingos, Skuodo, Šilalės, Pagėgių ir Mažeikių savivaldybių pieno gamintojų atstovai aptarė susidarę kritinę situaciją Lietuvos pieno rinkoje ir konstatavo, kad valstybė neatlieka savo pareigos derinti pieno ūkio subjektų – gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų – santykių ir interesų.
„Pieno produktų gamybos verslo grandinėje pieno gamintojus perdirbėjai ir prekybininkai laiko „melžiamomis karvėmis“, nes būtent gamintojams tenka padengti didžiąją dalį visos grandinės nuostolių. Mes, pieno gamintojai, atsidūrėme ant ribos, kai pieno gamyba tampa nuostolinga veikla“, – vakar Seime vykusioje spaudos konferencijoje teigė ūkininkai-pieno gamintojai.
Pasak jų, kuo toliau, tuo situacija labiau blogėja: žaliavinio pieno supirkimo kaina sumažėjo 30 proc., tuo tarpu ūkiams reikalingos prekės per metus pabrango 30 proc.
„Pieno ūkiams gresia neišvengiamas bankrotas“, – konstatuoja pieno gamintojai ir prašo Vyriausybės vieną kartą baigti atstovauti perdirbėjų ir prekybininkų interesams, o atsigręžti į paprastą kaimo ūkininką.
„Prašome nutraukti prekybą pieno kvotomis, kadangi kvotų sistema neatlieka savo funkcijų – kvotų sistema faktiškai tėra priemonė ūkininkų kišenėms tuštinti“, – prašo ūkininkai Vyriausybės.
Jie taip pat prašo sudaryti realias prielaidas vystyti kooperaciją ir perdirbamąjį kooperatinės pramonės kūrimą.
„Prašome nustatyti tvarką, pagal kurią ūkininkas, dalyvavęs investicinėse pieno ūkio plėtros programose, būtų penkeriems metams atleidžiamas nuo įsipareigojimų NMA nemažinti pieno gamybos apimties ir nekeisti profilio. Ūkininkui pasitraukus iš pieno gamybos dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, dešimčiai metų palikti pieno kvotos išmokas kaip paramą atsiskaitant su bankais už kreditus investicinėms programoms“, – savo kreipime sako ūkininkai.
Kaip žinia, „Karštas komentaras“ ne kartą rašė apie problemas žemės ūkyje. Žemės ūkio ministerija, vadovaujama Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkės, Rusijos kunigaikštienės Kazimiros Prunskienės, vykdo ūkininkų žlugdymo ir perdirbėjų pelno auginimo politiką.
Tokia valstiečių liaudininkų vykdoma ūkininkų žlugdymo politika gali būti susijusiu su dosnia pieno ir mėsos perdirbimo įmonių parama žemės ūkio ministrės K.Prunskienės vadovaujamai Valstiečių liaudininkų sąjungai.
Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenis, pernai Valstiečių liaudininkų sąjungą dosniai parėmė šios įmonės:
-UAB „Žemaitijos grūdai“;
-UAB „Žemaitijos pienas“;
-UAB „Vilkaviškio agrochemija“;
-UAB „Agrochema“;
-AB „Achema“;
-AB „Rokiškio sūris“;
-UAB „Domantonių paukštynas“;
-AB „Pieno žvaigždės“;
-AB „Linas Agro“;
-AB „Dojus Agro“;
-UAB „Agrokoncerno grūdai“;
-UAB „Rokiškio pienas“;
-AB „Anykščių vynas“;
-UAB „Kretingalės mėsa“ ir kt.
Taigi, „Karštas komentaras“ mano, kad šis piniginis faktorius greičiausiai ir gali būti ta priežastimi, kodėl valstiečių liaudininkų pirmininkės K.Prunskienės vykdoma žemės ūkio politika yra atsigręžusi veidu į perdirbėjus ir užpakaliu į ūkininkus – pieno gamintojus, o taip pat ir į vartotojus.
Pasak žemės ūkio specialistų, Europoje 35-40 proc. pieno kainos parduotuvėse sudaro ūkininkams mokamo žaliavinio pieno supirkimo kaina, o 60-65 proc. – pieno perdirbėjų ir prekybininkų kaina.
„Taigi, jeigu Lietuvoje ūkininkai už pieną gauna 40-60 centų už litrą, tai parduotuvėse litras pieno turi kainuoti 1,20- 1,40 Lt. Tačiau pažiūrėkite, kiek jis kainuoja, ir paskaičiuokite, kiek iš mūsų „išmelžia“ pieno perdirbėjai ir prekybininkai“, – „Karštam komentarui“ sakė žemės ūkio specialistai.
Pažiūrėjome – vienas litras pieno parduotuvėse kainuoja nuo 2,60 iki 4,99 Lt, taigi mūsų prekybininkų ir perdirbėjų apetitai yra beveik penkiskart didesni, nei normaliose Europos šalyse. O gavusi finansinę paramą, to „nemato” ir žemės ūkio ministrės poste sėdinti Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkė K.Prunskienė.
Žvelgiant į šią įšaldytą ir nesprendžiamą problemą, kyla klausimas: kodėl valstybė gali reguliuoti privačios dujomis prekiaujančios įmonės „Dujotekana“ viršpelnius (net specialiai dėl to priimtu įstatymu), o pieno perdirbėjų ir prekybininkų viršpelnių nereguliuoja? Juk ten, kur vykdoma antivalstybinė politika, valstybė, be jokių abejonių, turi įsikišti. O žemės ūkio žlugdymas būtent ir yra ta antivalstybinė politika, kuriai nedelsiant turi būti pastatytos valstybinės užkardos.
Kaip rodo Rusijos kunigaikštienės K.Prunskienės sėdėjimo žemės ūkio ministrės vietoje pavyzdys, Valstiečių liaudininkų sąjunga šiuo klausimu negalima pasitikėti.
