Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtas Švietimo įstatymo pataisas, kurios padės mažinti smurtą ir patyčias švietimo įstaigose. Šias pataisas Prezidentė inicijavo siekdama užtikrinti, kad vaikai augtų ir mokytųsi saugioje aplinkoje. Kova su smurtu – tiek fiziniu, tiek psichologiniu yra vienas iš Prezidentės inicijuotos socialinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ prioritetų.
Patyčių kultūra ir mastas klesti ir mokyklose, ir už jų ribų – kas trečias vaikas patiria psichologinį smurtą. Todėl Prezidentės inicijuotas įstatymas padės efektyviai užkirsti kelią patyčioms, atpažinti smurtą ir padėti suteikti efektyvią pagalbą. Lietuvoje kiekvieną savaitę nusižudo jaunas žmogus, o per metus iš gyvenimo pasitraukia per 40 paauglių – tai yra net dvi mokinių klasės.
Iki šiol emocinio smurto sąvoka nebuvo apibrėžta nė viename įstatyme, todėl Prezidentės pataisomis visų pirma yra įteisinama patyčių sąvoka. Taip pat šios pataisos sudarys sąlygas sukurti bendrą kovos su smurtu ir patyčiomis sistemą visose šalies ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose bei neformaliojo švietimo įstaigose. Tokia praktika taikoma daugelyje šalių – Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje.
Įstatyme įtvirtinta, kad kiekviena mokykla privalomai turės vykdyti bent vieną ilgalaikę smurto prevencijos programą, kuri apims ir žalingų įpročių prevenciją. Pastebėjus smurto atvejį švietimo įstaigoje bus privaloma apie tai pranešti švietimo įstaigos vadovui. Siekiant kuo anksčiau atpažinti patyčias, numatoma pareiga mokytojams bent kartą per ketverius metus tobulinti kvalifikaciją socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityje.
Susidūrus su smurto atveju bus nedelsiant teikiama psichologinė pagalba tiek smurtą patiriančiam mokiniui, tiek smurtautojui, tiek tėvams, o esant poreikiui – ir mokytojams. Mokyklos vadovai bus įpareigoti pranešti apie pastebėtą smurto atvejį tėvams ir užtikrinti, kad nemokama psichologinė pagalba būtų pradėta teikti per 5 darbo dienas. Lietuvoje dauguma mokyklų vadovų teigia, kad patyčių jų mokyklose nėra, nors patyčių mastas mūsų šalyje yra vienas didžiausių Europoje.
Šiuo įstatymu taip pat sukuriama kovos su patyčiomis elektroninėje erdvėje sistema. Pastebėjus patyčių atvejį internete Ryšių reguliavimo tarnyba įpareigojama siekti, kad žeidžiančio turinio informacija iš interneto būtų operatyviai pašalinta. Net penktadalis mokinių per pastaruosius metus patyrė patyčias tekstinėmis žinutėmis, o beveik 15-os procentų mokinių nuotraukos ar filmukai buvo išplatinti interneto erdvėje be jų sutikimo.
Įstatymo pataisos įsigalioja nuo 2017 metų rugsėjo 1 dienos.
