Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ir narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ir užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių dėl Vyriausybės iniciatyva rengiamo ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.
Parlamentarai sveikina Vyriausybės pritarimą tikslui rengti tokį įstatymą ir primena, kad Seimas dar praėjusių metų lapkričio 23 d. priimtoje Rezoliucijoje dėl Sergejaus Magnitskio žūties metinių pakvietė Vyriausybę artimiausiu metu Seimui pateikti teisės aktų projektus, kuriais būtų užkirstas kelias į nacionalinį sąrašą įtrauktiems asmenims Lietuvoje ar per Lietuvą įgyti turto bei laikyti nusikalstamu būdu įgytas lėšas ir kuriais būtų užtikrinamas jų įšaldymas. Šioje Rezoliucijoje Seimas pabrėžė, kad tokios priemonės prisideda prie nacionalinio saugumo užtikrinimo ir procesas, pradėtas Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisomis, bus užbaigtas tik priėmus minėtus teisės aktus dėl turto ir lėšų įšaldymo.
„Tenka apgailestauti, kad Vyriausybė daugiau nei metus nepasinaudojo proga parodyti lyderystės šiuo svarbiu nacionaliniam saugumui klausimu ir į Seimo raginimą atsiliepė tik opozicijai pateikus savo įstatymo projekto variantą, – pabrėžė G. Landsbergis. – Tikimės, kad Vyriausybė nedels rengdama naują įstatymo projekto variantą ir jį pateiks laiku. Taip Lietuva išlaikytų lyderystę, kuri buvo matoma, kada šalis viena pirmųjų pasaulyje priėmė vadinamąjį Magnickio įstatymą, užkirtusį kelią atvykti į Lietuvą užsieniečiams, kurie šiurkščiai pažeidinėja žmogaus teises, yra korumpuoti ar susiję su pinigų plovimu“.
Praktika rodo, kad nacionalinis sąrašas pildomas, ir tai yra savalaikė priemonė, kuri padeda įgyvendinti Lietuvos užsienio ir saugumo politikos tikslus.
Tačiau, nepaisant to, tokie asmenys patys ar per juridinius asmenis, kuriuose jie yra naudos gavėjai, galėti valdyti, naudoti Lietuvoje veikiančiuose bankuose savo turimas pinigines lėšas ar kitą finansinį turtą, taip pat su Lietuvoje veikiančiais fiziniais ir juridiniais asmenimis vykdyti ekonominę veiklą ir iš to gauti pajamas, ar per tai užsiminėti pinigų plovimu. Todėl minėtas įstatymo projektas papildytų vadinamąjį Magnickio įstatymą, nes atsirastų galimybė Lietuvai į „juodąjį sąrašą“ įtrauktiems užsieniečiams taikyti nacionalines ribojančias priemones. Tad tik priėmus šį įstatymą būtų užbaigtas efektyvių nacionalinės kompetencijos sankcijų sistemos suformavimas.
„Norime pabrėžti, jog Vyriausybės rengiamo įstatymo projekto esmė, susijusi su nacionalinėmis sankcijomis, turėtų būti ta pati kaip Seime registruotame projekte – galimybė įšaldyti Lietuvoje veikiančiuose bankuose laikomas minėtų į „juodąjį sąrašą“ įtrauktų užsieniečių pinigines lėšas ir kitą finansinį turtą, o Lietuvoje veikiantiems fiziniams asmenims ir įmonėms būtų draudžiama prekiauti su šiais užsieniečiais ar įmonėmis, kuriose tie užsieniečiai yra naudos gavėjai, – sakė L. Kasčiūnas. – Kaip žinote, viešojoje erdvėje nuolat pasirodo informacijos apie lietuviško kapitalo įmonių santykius su trečiųjų šalių subjektais ir asmenimis, kurie kelia klausimus dėl jų atitikimo Lietuvos užsienio ir nacionalinio saugumo interesams. Manome, kad šis įstatymas turėtų aiškiai reglamentuoti Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų pareigas tokiais atvejais“.
Primename, jog 2019 m. gruodžio 19 d. vykusiame posėdyje Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įstatymo Nr. IX-2160 pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-2092 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlė jo nesvarstyti, nes „būtina išsamiai ir kompleksiškai peržiūrėti dabartinį pačių tarptautinių sankcijų įgyvendinimo mechanizmo reglamentavimą ir iš jo kylančias įgyvendinimo problemas, be kita ko susijusias su nuosekliu Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų komitetų sprendimų įgyvendinimu, tarptautinių sankcijų įgyvendinime dalyvaujančių institucijų funkcijų ir kompetencijų patikslinimu ir tarptautinių sankcijų rūšių bei kitų nuostatų aktualizavimu“1. Taip pat nutarta, jog Vyriausybė „įvertins visas galimas nacionalinių ribojamųjų priemonių reglamentavimo alternatyvas, parengs naują Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 pakeitimo įstatymo projektą ir jį pateiks Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti VI (pavasario) sesijoje.
