Po to, kai Generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą, prašydamas panaikinti „darbiečio” parlamentaro Vytauto Gapšio teisinį imunitetą, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, siekdama išsiaiškinti, kam dar iš Seimo narių gali smogti Generalinė prokuratūra.
„Reaguodama į Generalinės prokuratūros ir specialiųjų tarnybų atliekamus tyrimus dėl politikų galimos korupcijos bei siekdama išvengti galimai nusikalstamai įtakojamų įstatymų priėmimo Seime, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė raštu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama skubiai Lietuvos Respublikos Seimui pateikti prokuratūros organizuojamuose ir kontroliuojamuose ikiteisminiuose tyrimuose minimų įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, kurių priėmimas Lietuvos Respublikos Seime galimai buvo nusikalstamai įtakotas, sąrašą, bei pradėti ikiteisminį tyrimą siekiant nustatyti asmenis, kurių veiksmai ar neveikimas turėjo įtakos Generalinio prokuroro prievolės, numatytos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalyje, neatlikimui”, – teigiama pranešime spaudai.
Anot jo, Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą (in flagranti). Šiais atvejais Generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui.
„Seimo Pirmininkė L. Graužinienė įsitikinusi, kad vadovaujantis imperatyvia Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalies nuostata, Baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi bei Generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. patvirtintų rekomendacijų dėl kriminalinės žvalgybos įstatymo, baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese 5 punktu, atsižvelgiant į gautos kriminalinės žvalgybos informacijos svarbą apie galimai nusikalstamai įtakojamus teisės aktų priėmimus Seime bei galimas teisines pasekmes šių teisės aktų galiojime, generalinis prokuroras privalėjo pranešti apie tai Seimui nedelsiant, kai vyko galimai abejotinai priimtų teisės aktų svarstymas ir priėmimas Seime, o ne praėjus trims mėnesiams ir daugiau laiko po konkretaus teisės akto priėmimo, bei pradėti ikiteisminį tyrimą, tikslu užkardinti sunkias nusikalstamas veikas bei galimas priimtų teisės aktų pasekmes visuomenei bei valstybei.
Seimo Pirmininkės L. Graužinienės teigimu, akivaizdu, kad Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalyje numatyta prievolė nedelsiant pranešti Seimui nebuvo atlikta, dėl to, neturėdamas objektyvios informacijos dėl galimų neteisėtų veikų priimant konkrečius teisės aktus, Seimas galėjo būti suklaidintas”, – teigiama pranešime spaudai.
