Socialistinio Liaudies Fronto pareiškimas
Pagal Seimo nario konservatoriaus K. Masiulio skundą Lietuvos generalinė prokuratūra prieš pat naujuosius 2011 metus pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Socialistinio Liaudies Fronto pirmininko Algirdo Paleckio 2010 m. lapkričio 2 d. Žinių radijo laidoje „Raktas“ išsakytos nuomonės apie 1991 m. sausio 13 – osios įvykius: „O kas buvo sausio 13 d. prie bokšto? Ir, kaip dabar aiškėja, saviškiai šaudė į savus“. 2011 m. sausio 5 d. prokuroras Egidijus Šleinius pareiškė “A. Paleckiui įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti“. A. Paleckui inkriminuojamas kriminalinis nusikaltimas pagal LR Baudžiamojo kodekso 1702 straipsnį, kuris konservatorių iniciatyva buvo priimtas 2010 m. vasara ir kuriuo kriminalizuojami įvairių istorinių įvykių vertinimai.
Norim atkreipti visuomenės dėmėsi į tai, kad prieštaringi sausio 13 d. įvykių vertinimai ( tame tarpe ir skirtingi nei oficiali versija) buvo žinomi nuo pat 1991 m. A. Paleckis, pagrįsdamas savo nuomone, rėmėsi 1999 m. Vilniaus apygardos teismo bylos duomenimis, joje cituojamomis teisminės medicininės ekspertizės tekstais apie medžioklines mažojo kalibro kulkas, skriejusias iš viršaus žemyn, gausiais liudininkų ir dalyvių liudijimais, įskaitant tuometinės Aukščiausiosios Tarybos vadovybės narį R. Ozolą ir Krašto apsaugos departamento vadovą A. Butkevičių, 1992-1996 m. kadencijos Seimo nario ir Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko, knygos „Durnių laivas“ autoriaus Vytauto Petkevičiaus tiksliomis citatomis, už sausio 13-osios įvykius nuteisto Juozo Kuolelio bei žurnalisto Algirdo Plūkio knygomis, taip pat gausybe laikraščių straipsnių.
Taigi A. Paleckis rėmėsi jau gerai žinoma informacija, kuri jokiais teismais nebuvo paneigta ar pripažinta nusikalstama. Šioje situacijoje kyla natūralus klausimas: kodėl pradėtas šis neteisėtas „teisinis spektaklis“.
Atsakymas gali būti tik vienas. Dabartinė valdžia išsigando didėjančio piliečių sąmoningumo pasireiškimo ir todėl pradėjo mitingų, laisvo žodžio, laisvos minties draudimą, organizuoja teisminius persekiojimus. Kaipgi kitaip galima vertinti pradėtą šmeižto kampaniją prieš mūsų partijos pirmininką? Šmeižtu, įvairiais kitais būdais ir priemonėmis valdžia bando įbauginti vis gausiau protestuojančius prieš jos anti-liaudinę ir anti-socialinę politiką žmones bei jiems atstovaujančias politines ir visuomenines jėgas ir jų lyderius.
Mus šio atveju stebina ne tiek „progiškai žaibiška“ prokuratūros reakcija į konservatorių valdžios atstovo skundą, kiek neslepiamas valdžios politikų cinizmas ir jų išprovokuotas spartus visos teisinies sistemos degradavimas. Teisinės valstybės idėja mūsuose visiškai diskredituota. Lietuva nuolat pralaimi įvairias bylas Europos žmogaus teisių teisme. Teisėtvarka akivaizdžiai politizuojama, įstatymai arba apeinami, arba perkami, valdininkus liečiančios rezonansinės teisminės bylos vilkinamos iki senaties termino. Teisiniame – politiniame gyvenime nuo viršaus iki apačios vyrauja dvigubi standartai. Teisėtvarka politikų pastangomis telkiama ne kovai su užvaldžiusiais mūsų valstybę „oligarchais ir nusikalstamu pasauliu“ (anot Prezidentės), o kovai su politiniais oponentais.
Veidmainiškai klykaudama apie demokratijos ir žodžio laisvės apribojimus kaimyninėse šalyse mūsų valdžia net nemirkteldama pažeidinėję konstitucinės žmogaus teisės savo pačių valdomoje šalyje. A. Paleckio atveju Lietuvos valdžios veiksmai šiurkščiai pažeidžia LR Konstitucijos 25 ir 26 straipsnius bei Visuotinos žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsnį. Jau senai „demokratija“ Lietuvoje tarnauja ne platiems gyventojų sluoksniams, o siauram politiniam elitui.
Stiprėjančios ir ryžtingos opozicinės partijos lyderio, vieno iš neseniai susikūrusio Lietuvos anti-fašistinio komiteto vadovų, persekiojimas neigiamai atsilieps tarptautiniam Lietuvos prestižui ir yra akivaizdus jos nedemokratiškumo įrodymas. Tokie valdžios veiksmai dar daugiau pagilins valdžios ir liaudies susvetimėjimą bei pasitarnaus tolimesniam politinių nuotaikų radikalėjimui.
Jau dabar kai kuriems veikėjams tiesiog žemė slenka iš po kojų ir jie puola į isteriją. O kas bus toliau?
A. Paleckis nieko neapšmeižė ir nieko nesumenkino. Ką gali įžeisti tiesos ir teisingumo siekimas? Tik tuos, kurie apgaulės ir manipuliacijų būdu prasibrovė prie valdžios lovio ir išparceliavo visų Lietuvos žmonių bendrą turtą.
A.Paleckio persekiojimas – tai rimtas išbandymas ir mūsų inteligentijos atstovams. Ar jie atstovauja savo liaudžiai? Ar tik savo kišenei? Ar jie jaučia savo atsakomybe už šalies likimą, kur vis matomiau ryškėja fašizacijos tendencijos? Ar jie ir toliau tyliai stebės, kaip kai kurie „komentatoriai“, „politologai“ ir „istorikai“ akivaizdžiai parsidavinėja valdančiajai klasei ir nesugebėdami pateikti jokių svarių argumentų prieš kitokią nuomonę vis „klijuoja“ savo oponentams senai įgrisusias politines etiketes ir pažeria naują porciją kokių nors banalybių.
Socialistinis Liaudies Frontas reikalauja nedelsiant nutraukti Algirdo Paleckio persekiojimą.
Kviečiame Lietuvos žmones bei visuomenines ir politines organizacijas išreikšti savo palaikymą Algirdui Paleckiu ir savo pasipiktinimą valdžios bei prokuratūros veiksmais jo atžvilgiu (laiškais, piketais, mitingais ir kt.).
Raginame sąžiningus ir atsakingus Seimo narius kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl LR Baudžiamojo Kodekso 1702 straipsnio atitikimo Lietuvos Konstitucijai.
SLF Prezidiumas
