Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Andrius Kubilius ir Žygimantas Pavilionis pakviesti dalyvauti metiniame Krynicos ekonomikos forume Lenkijoje ir pasisakyti įvairiais regioninės lyderystės, pagalbos Ukrainai, Europos Sąjungos ateities klausimais bei išreikšti savo poziciją dėl dvišalių Lietuvos-Lenkijos santykių, pasidalijo savo įžvalgomis.
A. Kubiliaus teigimu, Krynicos ekonomikos forume Lietuvos Seimas buvo pristatomas kaip efektyvios parlamentinės diplomatijos pavyzdys. Seimo patvirtintas paramos planas Ukrainai (Maršalo planas) šiuo metu yra vienintelė nauja pagalbos Ukrainai idėja, kuri susilaukia vis didesnės įvairių ES šalių paramos.
Pasak A. Kubiliaus, ES šeima šiuo metu negali sustoti ir perleisti iniciatyvos Kremliui, kuris siekia susigrąžinti savo politinį dominavimą Ukrainoje ir kitose Rytų partnerystės šalyse.
„Ukraina ir kitos šalys yra perdaug paaukojusios šiame kelyje į Vakarus, todėl būtina drąsiai ieškoti naujų idėjų, kaip užtikrinti reformų sėkmę Rytų partnerystės šalyse – Maršalo planas, bendra ekonominė erdvė ar net Muitų sąjunga gali tapti dar vienu šių šalių žingsnių, kuris sutelks Vakarų dėmesį į nebaigtą laisvos ir nedalomos Europos kūrimą rytuose. Rimta parama Ukrainai, pastangos tam sutelkti ES ir visų Vakarų bendrą paramą yra tai, kas gali ir privalo tapti dalykinės Lietuvos ir Lenkijos partnerystes pagrindu“, – pažymėjo A. Kubilius.
Ž. Pavilionis atkreipė dėmesį, kad be Lenkijos palaikymo Lietuvai bus sunku įgyvendinti savo planus Rytų politikoje, todėl atsinaujinęs politinis dialogas Vyriausybių vadovų lygmeniu turi nuosekliai pereiti ir į diplomatinį lygmenį.
„Vyriausybė turi siekti atnaujinti ir vyriausybinę bendradarbiavo tarp dviejų šalių komisiją, sėkmingai veikusią iki tragiškų įvykių Smolenske. Tas pats pasakytina ir apie Prezidentinį konsultacinį komitetą. Nuolatinis bendradarbiavimas šiuo metu vyksta tik tarp abiejų šalių parlamentų“, – sakė Ž. Pavilionis.
Parlamentaro nuomone, tik matydami Lietuvos ir Lenkijos santykių visumą galėsime sutarti dėl atskirų abi šalis neraminančių klausimų – pažanga tik atskirais mažumų, švietimo, energetikos ar gynybos klausimais mažai tikėtina.
„Dabartinės Vyriausybės nesugebėjimas susitarti su Baltijos kaimynais elementariais energetinio saugumo klausimais, kovoti prieš nesaugią Astravo atominę elektrinę ir mažėjanti valdančiųjų parama tolydžiai didinamam gynybos finansavimui yra tikrasis lakmuso popierius santykiams su Lenkija“, – teigė buvęs Lietuvos-Lenkijos Vyriausybių bendradarbiavimo komisijos sekretorius Ž. Pavilionis.
A. Kubiliaus nuomone, pastaruoju metu tenka jausti, kad Lenkija bando suaktyvinti santykius su Lietuva.
„Tokius pokyčius rodo ir šiomis dienomis įvykęs J. Kaczynskio susitikimas su S. Skverneliu. Tai tikrai svarbu. Kaip ir noras girdėti Lietuvos balsą šiame svarbiame Krynicos Forume, kuriame tradiciškai susirenka keli tūkstančiai Lenkijos politikos ir verslo lyderių“, – teigė A. Kubilius.
Anot Ž. Pavilionio, galime pasidžiaugti, jog pasikeitus AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybei pagaliau rastas sutarimas su lenkų „Orlen“ kompanija. Taip pat labai svarbu, kad Lenkijos valdžia garsiai pasisakė prieš Astravo atominės elektrinės (AE) projektą ir pranešė, jog Astravo AE elektros nepirks. Jaučiamas ir žymiai solidesnis Lenkijos požiūris į šalies siekį išnaudojant elektros jungtį su Lenkija sinchronizuoti mūsų elektros sistemas su europine sistema. Galima tikėtis, kad solidi Lenkijos parama šiais klausimais atsvers Lietuvos nesugebėjimą sutarti tais pačiais klausimais su Latvija ir Estija.
Lietuvos parlamentarai pažymėjo ir tai, kad abiejų šalių santykiams daro neigiamą įtaką ir Varšuvoje susiklostęs neobjektyvus, jau tapęs stereotipiniu požiūris, kad Lietuvoje lenkai yra skriaudžiami. V. Tomaševskio amžini skundai, labai dažnai visiškai melagingi, savo padarė. Žinome, kaip tuo džiaugiasi Kremlius. Tenka nuolat ir nuosekliai Varšuvoje sklaidyti tokias neteisybes“.
Nepaisant to, pasak daugelio iniciatyvų, gerinančių Lietuvos santykius su Lenkija, autoriaus A. Kubiliaus, šioje srityje mažais žingsniais judame į priekį.
„Kiekvienam tokiam žingsniui reikia iniciatyvos ir politinės valios. Tą ir bandome daryti: „gimdome“ iniciatyvas Lietuvoje ir konsoliduojame politinę valią jų įgyvendinimui. Džiaugiamės, kad įgyvendinat tokias iniciatyvas lyderystės nevengia ir Premjeras. Taip pamažu ir keičiasi tai, kas anksčiau atrodė nekintama, – teigė A. Kubilius ir apibendrino: – Vienybė Seime strateginiais klausimais yra būtina sąlyga siekiant atkurti efektyvią Lietuvos–Lenkijos strateginę partnerystę, tačiau lygiai taip pat atkuriama strateginė partnerystė tarp Varšuvos ir Vilniaus yra būtina sąlyga baigti spręsti esminius užsienio, saugumo, energetikos saugumo ir gynybos klausimus visame regione“.
TS-LKD atstovų iniciatyvos Lietuvos santykiams su Lenkija gerinti:
Įsteigta Seimo narių „Gegužės 3-iosios“ grupė, į kurią įeina įvairių partijų Seimo nariai. Grupė ėmėsi įgyvendinti daugelį TS-LKD rinkimų programoje paminėtų nuostatų. Tuo pačiu ši grupė tapo svarbia tautinių bendrijų politikos diskusijų vieta, kurioje kaip svarbūs partneriai dalyvauja ir įvairios visuomeninės organizacijos: Lenkų diskusijų klubas, Jerzy Giedroyco klubas.
Dar praėjusių metų pabaigoje buvo pasiūlyta Vyriausybei imtis veiksmų, kad Vilniaus regione būtų retransliuojamos populiarios Lenkijos TV programos. Šiomis dienomis Vyriausybė paskelbė, kad artimiausiu metu įvyks konkursas, kurio metu bus atrinktas tokios paslaugos tiekėjas.
„Gegužės 3-iosios“grupės iniciatyva įregistruotas įstatymo projektas, kuris pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nustatytas taisykles leistų asmens dokumento pirmajame puslapyje rašyti pavardes su „w, q, x“. Šį įstatymo projektą pasirašė per 70 Seimo narių, įskaitant Premjerą S. Skvernelį.
Grupė paragino Vyriausybę imtis iniciatyvos ir kurti ant Vilniaus ir Šalčininkų rajonų ribos laisvąją ekonominę zoną, kurioje atsirastų daug gerai apmokamų darbo vietų šio regiono žmonėms. Spaudoje pranešama, kad atsakingi ministrai ir merai šią iniciatyvą jau svarsto darbiniuose pasitarimuose.
Švietimo ir mokslo ministerija bei universitetai buvo paraginti numatyti privilegijas stojant į aukštąsias mokyklas tiems jaunuoliams, kurie be lietuvių ir tradicinių anglų, vokiečių, prancūzų moka ir kitų kalbų, įskaitant ir lenkų. Universitetai tai pradėjo svarstyti, bet reikalas pasiklydo ginčuose dėl universitetų konsolidacijos.
Vilniaus miesto savivaldybė ir Kultūros ministerija paragintos kurti „Vilniaus muziejų“, kuris atskleistų visą istorinę ir turtingą tautinių bendruomenių gyvenimo Vilniaus mieste patirtį. Deja, nors žodžiais visi šiai idėjai pritarė, bet Vilniaus simbolio „Gedimino kalno“ griūtis susiurbė visą ministerijos intelektinį potencialą, be kurio tokio muziejaus nesukursi.
