Rugpjūčio 31 d. 12.00 val. Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje vyks Lietuvos Respublikos vėliavos pakėlimo ceremonija, skirta Laisvės dienos 25-osioms metinėms paminėti. Būtent šią dieną, 1993 m. 23 val. 46 min. iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis Sovietų okupacinės armijos karinis ešelonas.
Iškilmingos ceremonijos pradžią žymės Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai – skambant Lietuvos himnui jie pakels Lietuvos Respublikos vėliavą, vėliau žodį tars Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis. Iškilmingoje ceremonijoje kartu su kitais aukštais svečiais dalyvaus ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Prisimindamas šią istorinę dieną, krašto apsaugos ministras R. Karoblis sako: „Tai buvo milžiniškas nepriklausomybę atkūrusios valstybės laimėjimas, žymėjęs tikrąją okupacijos pabaigą“.
Ceremonijos metu Garbės sargybos kuopos nariai salvėmis bei parodomąja programa pagerbs istorinio įvykio atminimą. Prie kuopos karių prisijungs ir Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų orkestras. Vėliau visi ceremonijos dalyviai yra kviečiami Seimo I rūmuose apžiūrėti Laisvės dienai skirtą parodą „Dvidešimt penkeri metai be okupacinės kariuomenės“ ir Prahos pavasario 50-osioms metinėms skirtą parodą „Prahos pavasaris – Čekoslovakija 1968“. Įėjimas per Seimo I rūmų Didįjį kiemą
1940 m. Sovietų Sąjungos armija įžengė į Lietuvą ir prasidėjo penkiasdešimt metų trukusi nuožmi, daugybės aukų pareikalavusi okupacija.
1990 m. kovo 11 –ąją Lietuva paskelbė atkūrusi nepriklausomybę ir ėmėsi spręsti svetimos armijos išvedimo klausimus, tačiau užvestos derybos su sovietų valdžia nesulaukė geranoriško bendradarbiavimo. Sovietai atsisakė pripažinti Lietuvos valstybingumą ir stengėsi sutrukdyti Lietuvos žmonių siekiui gyventi laisvoje šalyje. 1991 m. sausio mėnesį Sovietinė valdžia dar sykį bandė nuslopinti Lietuvos perversmą į nepriklausomybę panaudodama karinę jėgą.
Žlugus Sovietų Sąjungai derybos buvo atnaujintos. 1992 m. sausio 31 d. įvyko pirmosios derybos, o rugsėjo 8 d. Vytautas Landsbergis ir Borisas Jelcinas Maskvoje pasirašė baigiamąjį susitarimą, kuris užtvirtino Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos grafiką. Tačiau net ir po oficialaus susitarimo procesas nebuvo sklandus. Rusijos pusė, bandydama išsiderėti įvairių sau naudingų nuolaidų, ne kartą skelbė, kad išvedimas bus stabdomas. Lietuvos Respublikos vyriausybė užėmė tvirtą poziciją ir nepasidavė dažniems grasinimams. Rusijos kariuomenė sistemingai pažeidinėjo Lietuvos įstatymus, nelegaliai tiek geležinkelių, tiek oro transportu įvedinėjo naujokus, tad Lietuvos kariuomenei ir savanoriams teko blokuoti jos dalinius. Prieš pradedant svetimos kariuomenės išvedimą, Lietuvos teritorijoje buvo dislokuota maždaug penkios divizijos – apie 34,5 tūkst. karių, 1000 tankų, apie 180 lėktuvų ir 1901 šarvuotis.
Visus nesklandumus kilusius išvedant Rusijos kariuomenę, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavyko išspręsti derybų keliu, pasinaudojant įvairiais politiniais kanalais. Galiausiai 1993 m. rugpjūčio 31 d. paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Lietuvoje dar buvo likę keli maži Rusijos kariniai daliniai, tačiau ir jie per porą mėnesių buvo išvesti. Lapkričio 26 d. buvo perimti paskutinio Rusijos Federacijos karinio dalinio Nr. 37725, dislokuoto Linkaičiuose, objektai.
Renginio programa:
12 val. – ceremonijos pradžia. Po ceremonijos – Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos parodomoji programa, Garbės sargybos karių kuopos ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų orkestro žygiavimas.
Po ceremonijos visi ceremonijos dalyviai yra kviečiami Seimo I rūmuose apžiūrėti Laisvės dienai skirtą parodą „Dvidešimt penkeri metai be okupacinės kariuomenės“ ir Prahos pavasario 50-osioms metinėms skirtą parodą „Prahos pavasaris – Čekoslovakija 1968“. Įėjimas per Seimo I rūmų Didįjį kiemą.
KAM inf.
