Tuo metu, kai Lietuvos dėmesys sutelktas į parlamentarų rentas, o Seimo nariai atsimušinėja į tautos kaltinimus dėl sumanymo niekur nedirbti ir gerai gyventi iki gyvenimo pabaigos, jei nors kartą esi pabuvęs tautos išrinktuoju, teisėjai tyliai džiaugiasi. Mat tuo metu, kai tautos išrinktieji kryžiuoja špagas su tauta dėl savo rentų, nėra kam domėtis ir rūpintis skaidrumą ir švarumą į teismų sistemą turinčiu įnešti nauju Teismų įstatymu.
Seimo narė Nijolė Steiblienė per vieną televiziją pasibėdojo, kad pas Seimo narius lankosi aukšti teisėjai, ir įstatymo projektas, pagal kurį bylas teisėjams parinktų ne teismo pirmininkas, o kompiuteris, kažkodėl Seime stringa.
Be jokios abejonės, bylos patekimas pas reikiamą teisėją – tai pagrindas, kuris garantuoja ir reikiamą sprendimą reikiamoje byloje. Todėl užlopius šitą vietą, korumpuotoje teismų sistemoje viena skyle būtų mažiau.
Tačiau – ar iš tiesų pas mus, Lietuvoje, šiandien ką nors dar lemia teisėjai, ir ar iš tiesų jie jau tokie laisvi ir nepriklausomi, kaip kad deklaruoja mūsų Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kaip kad sako Teismų įstatymas?
Ne. Jokiu būdu ir vienareikšmiškai galima atsakyti: NE. Nes faktiniai teisėjai Lietuvoje yra ne tie, kurie teismuose sėdi su juodomis mantijomis ir Lietuvos Respublikos vardu bylose skelbia nuosprendžius bei laužo žmonių likimus, bet tie, kurie jau nusprendžia žmonių likimus iš anksto ir nurodo teisėjo vaidmenį atliekantiems statistams, kaip jie turi nuspręsti vienoje ar kitoje didelėje ar visai mažoje (pvz., suėmimo) byloje – tai prokurorai.
Taip, taip – būtent prokurorai pas mus, Lietuvoje, yra visagaliai viešpačiai, nes būtent jie sprendžia, kas bus nuteistas, o kas ne – jokiu būdu ne teisėjai. Nes – prokurorai prašo, teisėjai prokurorų prašymus tenkina, ir net nesvarsto, kad čia jie, teisėjai, o ne prokurorai, turėtų spręsti, ar penkiolikoje žmogžudysčių dalyvavusį “tulpinį” Dainių Skačkauską nuteisti iki gyvos galvos, ar … tik dvejiems metams lygtinai, skiriant jam valstybės apsaugą ir apgyvendinant tokiame pat prabangiame konspiraciniame bute, kokiame gyvena ir generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius (nes, kaip prisipažino generalinis policijos komisaras televizijos laidoje “Savaitė”, policijos prioritetas – liudytojų apsauga, todėl tiems vargšeliams eiliniams policininkams ir policijoms komisariatams mažai ir kas lieka…)…
Už dalyvavimą penkiolikoje žmogžudysčių tik dveji metai lygtinai?
Taip, taip, dveji metai lygtinai – jūs teisingai perskaitėte. Nes laisvę už dalyvavimą penkiolikoje žmogžudysčių “tulpiniui” Dainiui Skačkauskui pažadėjo prokurorai. Prokurorai pažadėjo – teisėjai prokurorų pažadą ištesėjo. Todėl juokingai atrodo teisėjų lakstymas dėl naujo Teismų įstatymo Seime – juk Seime dabar yra buvęs generalinis prokuroras…
Taigi teisėjų nepriklausomybė – mistinis dalykas, nes jei teisėjai būtų laisvi, tai toks “tulpinis” kaip Dainius Skačkauskas šiandien nesimėgautų prabanga valstybės nupirktame konspiraciniame bute, o srėbtų košę iš metalinio dubens drėgname Lukiškių kalėjimo rūsyje ir iki gyvenimo pabaigos atgailautų už tuos penkiolika, kuriuos dar “kietas” “tulpinis” būdamas pasiuntė į aną pasaulį, t.y. myriop…
Todėl kalbant apie skaidresnę teismų sistemos reformą, ją reikia pradėti ne nuo kompiuterio, kuris teisėjams paskirstytų bylas (nes anoks čia daiktas tas kompiuteris: jei per Prezidento rinkimus kompiuteriai “nulūžta”, o “atlūžę” parodo visai kitus skaičius, tai “pralaužti” kažkokį kažkokio teismo kompiuterį – vieni niekai), o nuo tikros teisėjų nepriklausomybės. Nes kaip sovietmečiu mūsų teisėjai buvo įpratę prie to, kad “teisingumą vykdo prokuratūra ir teismai”, taip dar ir po šiai dienai kartu su prokurorais tą “teisingumą” kartu tebevykdo. Nors ir mūsų, jau nepriklausomos Lietuvos įstatyminėje bazėje, pakeitimas – kad teisingumą vykdo tik teismai (be prokurorų) – atsirado visiškai neseniai: vos prieš keletą metų… Taigi, galima manyti, teisėjų sąmonė ir pasąmonė per tuos kelis metus nuo priklausomybės prokurorams taip ir nesugebėjo atsiskirti…
Todėl žvelgiant į liūdną šiandieninį vaizdą teismuose, kai faktiniais teisėjais yra tapę ikiteisminio tyrimo tyrėjai, t.y. prokurorai, teisingumo simbolį – Temidę – drąsiai galime pavaizduoti kaip dvigalvį mankurtą, kurio viena galva yra valdoma prokuratūros, o kita – pinigų. Nes to, kas yra teisingumas, teisingumo rūmuose labai dažnai ir su jokiu žiburiu ar jokia liktarna nesurasi…
Teismas – tai ne Seimas, jame nėra Algimanto Matulevičiaus, todėl Teismas neturi nieko, kas išdrįstų pralaužti ledus – kas atkabintų nuo teisėjų prokuratūros grandines, kaip kad Algimantas Matulevičius atkabino Saugumo grandines nuo Seimo ir nuo parlamentarų, nors Saugumo pasipriešinimas ir puolimas A.Matulevičiaus atžvilgiu buvo – oho- koks didžiulis. O juk reikia Teisme, atrodo, tik labai nedaug – tik vieno teisėjo vieno sprendimo, įrodančio ir visiems likusiems parodančio, kieno čia yra viršenybė ir kas čia sprendžia. Nes būtent tas vienintelis žingsnis ir būtų ta korta, kurią patraukus sugriūtų tas visas supuvęs ir korumpuotas, prokurorų pečiais laikomas teismų sistemos kortų namelis.
O būtent: jei, pvz., teisėjas imtų ir nuspręstų, kad “tulpinis” D.Skačkauskas vertas ne dviejų metų lygtinai už dalyvavimą penkiolikoje žmogžudysčių, bet laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos (nes juk tai sprendžia ne prokuroras, o teisėjas), tuomet žlugtų baltais siūlais siūtos prokuratūros bylos ir areną būtų išvilkti tie, kurie dabar yra dangstomi po juodais prokuratūros skvernais – tikrieji įvairių rezonansinių bylų užsakovai ir vykdytojai.
Taigi – teisingumo daigeliai Lietuvos teismų sistemoje pradės kaltis tik tuomet, kai teismas nukirps bambagyslę, siejančią jį su prokuratūra, o ne tada, kada teisme bus pastatytas kompiuteris, parinkinėsiantis teisėjams bylas…
Tačiau kol tai bus padaryta, Seimas kartu su STT galėtų žengti vieną labai svarbų žingsnį, kuris būtų kaip preliudija kovoje už skaidresnę teismų sistemą: paskelbti teisėjų, prokurorų ir advokatų genealoginius medžius: kokiame teisme teisėjai – seserys ir broliai, o kitos jų seserys – advokatės, kurio prokuroro kokiame teisme žmona yra teisėja, kokio advokato kokiame teisme žmona yra teisėja ir pan., ir pan.
“Nes tik tokius dalykus paviešinus plačiai Lietuvoje, iki šiol buvusi uždara ir slapta teismų sistema prarastų slaptumo principą ir pati sistema būtų priversta persitvarkyti, t.y. keistis”, – įsitikinę jau septynerius metus šią mintį generuojantys “Karšto komentaro” šaltiniai iš Generalinės prokuratūros.
Ar užkibs už šios minties mūsų teismų sistemos “švarintojai” – tiek Seime, tiek įvairiose nevyriausybinėse organizacijose?
2007-07-03
