Giedrė Gorienė
Dešimt metų „jėgos struktūrų“ partija vadinta Naujoji sąjunga savo politinę mirtį nusprendė pasitikti aukštai iškelta galva. Į Seimo rinkimus ji eis viena. Mat sociologinės apklausos esą rodo, kad už Naująją sąjungą per Seimo rinkimus balsuos 6 proc. rinkėjų, taigi 5 proc. ji esą peršoks. Tačiau kitos sociologinės apklausos, kurios rodo ne tai, ką tu nori matyti, o tai, kas tu esi iš tikrųjų, rodo kitką – kad už šią partiją dabar vos 1,7-1,9 procento rinkėjų balsuotų, todėl pažvelgus į tas sociologines apklausas, kuriomis taip džiaugiasi Naujosios sąjungos pirmininkas A.Paulauskas, galima pasakyti viena: Naujosios sąjungos laukia Centro sąjungos likimas. Politinė mirtis. Mat 2000-ųjų vasarą, kai Valdas Adamkus protegavo Naujosios politikos koaliciją, sociologinės apklausos Centro sąjungai rodė 15 proc. laimėjimą per Seimo rinkimus. Rinkiminei kampanijai buvo išmesti didžiuliai pinigai, o kai užsidarė rinkimų štabai ir buvo atidarytos balsų urnos, centristai nustėro: iki 5 proc. jiems buvo toli gražu… Po šitokios šoko terapijos partijos pirmininkas Romualdas Ozolas iš karto atsistatydino, o partija nuėjo pas „abonentininkus“, kur sėkmingai glaudžiasi ir iki šiol.
Taigi Naujoji sąjunga, atrodo, pasirinko politinę mirtį išdidžiai pakelta galva, nes visi požymiai rodo: šiai partijai ateinantys Seimo rinkimai bus paskutiniai. Na, nebent vienas kitas socialliberalas į Seimą kokioje nors vienmandatėje rinkimų apygardoje „prašoks“ ir Seime politinio prieglobsčio pasiprašys kokios nors kitos partijos frakcijoje.
Artūrui Paulauskui ir Dariaus Kuolio "statytiniui" A.Monkevičiui greičiausiai kils klausimas: o kodėl gi taip turėtų būti? Atsakysiu: logiška, nes Naujoji sąjunga neišanalizavo savo klaidų, o klaidingas kelias niekada neveda į pergalę – tik į niekur. Kaip toje pasakėčioje apie traukinyje važiuojantį keleivį. O būtent: „Traukinio kupė važiuojantis vyriškis kiekvienoje traukinio stotyje prieidavo prie lango, pasižiūrėdavo, sunkiai atsidusdavo ir vėl sugrįždavo į savo vietą. Toje pat kupė važiuojantis keleivis jo paklausė: „Jūs toks išblyškęs ir taip blogai atrodote, gal kas nors ne taip?“ „Aš jau seniai pastebėjau, kad įsėdau ne į tą traukinį, ir jau seniai turėjau persėsti į kitą, tačiau čia taip gera ir šilta“.
Taip ir Naujoji sąjunga: jau nuo pat 2001-ųjų, kai ji pamatė, kad įsėdo ne į tą traukinį, jai reikėjo imti ir pirmoje stotelėje persėsti į kitą traukinį. Tačiau Artūrui Paulauskui tapus Seimo pirmininku, jam buvo taip gera ir šilta, kad visi Lietuvos gyventojų lūkesčiai pasirodė besantys kažkur toli, toli… kur negera ir labai šalta. Todėl trumpai pailsėjusi opozicijoje, Naujoji sąjunga, pasiūlius A.Paulauskui aplinkos ministro portfelį, strimgalviais parbėgo į valdžią atgal: na, ir kas, kad ne tas traukinys, na, ir kas, kad visai ne ta kryptis, tačiau čia taip gera ir šilta… Tad kodėl nepabūti taip šiltai dar nors iki kitų Seimo rinkimų?
Antra šios partijos problema – lyderio nebuvimas. „Karšto komentaro“ šaltinių teigimu, Artūras Paulauskas – tai pats „minkščiausias“ partijos lyderis iš visų Lietuvoje esančių partijų. „Jūs pamatytumėte Artūrą Paulauską per partijos prezidiumo posėdžius – sėdi, tyli ir bijo žodį prieš pasakyti. Faktiškai partiją valdo Algirdas Monkevičius“, – teigė „Karšto komentaro“ šaltiniai, Naujosios sąjungos viduje padėtį įvardinantys ne kaip „demokratiją“, po kuo atseit savo neveiklumą ir baimę ryžtingai pasisakyti ir veikti slepia partijos pirmininkas A.Paulauskas, bet kaip „anarchiją“. „Kad partijos pirmininkas partijoje neturėtų žodžio? To dar niekur nemačiau“, – apie situaciją partijos viduje pasakojo KK šaltiniai.
Kitą Artūro Paulausko, kaip Naujosios sąjungos pirmininko, ydą atskleidė kadaise Naująją sąjungą rėmę verslininkai.
„Labai gerai prisimenu 2000-ųjų rudenį. Tuomet dėjome didžiules pastangas, kad Naujoji sąjunga laimėtų Seimo rinkimus. Tačiau vos tapęs Seimo pirmininku, Artūras Paulauskas tą pačią sekundę pamiršo tuos, kas jam padėjo į valdžią ateiti. Praėjus dviem savaitėms po Seimo rinkimų, kai Artūras Paulauskas jau buvo išrinktas Seimo pirmininku, aš jį susitikau Seime, lydimą apsaugininkų. Pasisveikinau. Norėjau pasveikinti su pergale – juk šitiek pastangų įdėjom, kad jis laimėtų. O jis… tik nusuko galvą ir aukštai iškėlęs galvą kaip nepažįstamas praėjo pro šalį. Ir tuo savo pasipūtimu jis nuo savęs labai daug buvusių rėmėjų ir atstūmė“, – išsakė savo nuomonę apie A.Paulausko klaidas KK šaltiniai ir pridūrė: „Man juk nereikėjo iš A.Paulausko nieko – mes tiesiog norėjome permainų šioje valstybėje, todėl ir rėmėme jo partiją. Todėl patekęs į valdžią, bent būk žmogus – pasisveikink, o ne praeik kaip koks povas pasipūtęs pro šalį…“
Taigi, šešerius metus šiltai prasėdėjęs Seimo pirmininko kėdėje, o antros kadencijos pabaigoje sėdęs į aplinkos ministrą postą, Artūras Paulauskas, artėjantis Seimo rinkimams, ėmėsi kritikuoti valdžios, kurioje jis ir pats buvo, darbus ir vėl žada … šviesią ateitį. Tik šį kartą ne tiems, kurie nusipelnė gyventi geriau (pagal pridedamą sąrašą), bet tiems, kurie gali gyventi geriau (kurs, atseit, „galimybių visuomenę“). O šiais laikais gyventi geriau gali tik nomenklatūra, pasivadinusi „valstybininkais“ ir išsibarsčiusi tiek į kairę, tiek į dešinę, bei milijonieriai. O pirmas milijonas, sako, visada būna vogtas… Taigi vos galą su galu suduriantiems tautiečiams Artūras Paulauskas ir vėl nieko negali pažadėti (gal nebent tik savo rėmėjams, kad „jeigu jau dabar padėsit patekti į Seimą, tai jau tikrai susitikęs pasisveikinsiu“)…
Ir iš tiesų, kaip gali Artūras Paulauskas su savo Naująja sąjunga atnešti į mūsų gyvenimus ko nors šviesaus ir pozityvaus, jei ši partija pati skęsta korupcijos liūne?
Štai vos prieš kelias dienas per TV „5 kanalas“ buvo parodyta laida, kurioje verslininkai bei politikai tiesiai šviesiai atskleidė Naujosios sąjungos nario Švenčionių mero V.Vigelio išrinkimo peripetijas.
Kaip žinia, Vyriausioji rinkimų komisija dėl gausybės skundų bandymu papirkti buvo nepripažinusi Švenčionių tarybos rinkimų rezultatų. Pagal šiuos rinkimų rezultatus Naujoji sąjunga buvo gavusi 10 tarybos narių mandatų. Tačiau apskundus VRK sprendimą teismui, buvo pasiektas norimas rezultatas – VRK teismo sprendimu buvo priversta pripažinti Švenčionių rajono tarybos rinkimų rezultatus. Ir Švenčionių rajono meru tapo socialliberalas V.Vigelis…
TV „5 kanalas“ pasidomėjo, kaipgi Naujajai sąjungai pavyko laimėti tokį teismo sprendimą. TV laidoje kalbėjęs socialliberalas verslininkas V.Bulka papasakojo, kad buvo susimesta 150 tūkstančių litų, ir šie pinigai esą buvo perduoti V.Vigeliui. Nes jis, kaip teigta laidoje, teigė pažįstąs advokatą, kuris galėtų šį reikalą „sutvarkyti“…
Be to, šioje televizijos laidoje jau kelintą kartą prabilta ir apie Naujosios sąjungos „juodąją buhalteriją“: V.Bulka teigė labai nustebęs, kai VRK internetiniame tinklapyje, kur galima susipažinti su partijų finansinėmis ataskaitomis, pamatė, kad jis partijai paaukojo tik 1 tūkstantį litų – iš tiesų jo paaukota suma buvo kur kas didesnė…
Kaip žinia, tai jau ne pirmas kartas, kai virš Naujosios sąjungos pakibęs korupcijos šešėlis – per „Rubikono“ juodosios buhalterijos skandalą Seimo nario mandato neteko socialliberalas Vytautas Kvietkauskas – tiesa, tuo šis skandalas ir pasibaigė; Naujosios sąjungos kandidatė į prezidentus Vilija Blinkevičiūtė buvo finansuojama „Olympic“ kazino dukterinės įmonės „Mecom Grupp“ VRK už akių – nuslėptos lėšos „nurašytos“ V.Blinkevičiūtės rinkimų štabui; prieš kelis mėnesius teismas nušalino nuo pareigų socialliberalą Trakų merą V.Petkevičių – jis įtariamas dėl neskaidrios privatizacijos; dabar aikštėn iškilo Švenčionių mero V.Vigelio viražai su advokatais ir galimai nupirktu teismo sprendimu… O kur dar Šiaulių miesto tarybos ir UAB „Busturas“ korupcija „atsiduodanti“ istorija? Kai UAB „Busturas“ pervedus 40 tūkstančių litų Naujajai sąjungai, Šiaulių miesto taryba, vadovaujama socialliberalės merės V.Stasiūnaitės, staiga apsigalvojo ir neigiamų naftos bendrovės audito išvadų prokuratūrai neperdavė… Nors prieš 40 tūkstančių litų pavedimą, oi, kaip principingai kalbėjo: perduoti prokuratūrai, atiduoti, bausti…
Taigi, sprendžiant pagal visus šituos pavyzdžius, „galimybių visuomenė“ Naujajai sąjungai reiškia viena: daryti, ko negalima daryti, ir likti nenubaustiems. O kad turėtum galimybę viską užglaistyti, vėl reikia tik vieno: gerai ir šiltai sėdėti traukinyje, kuris, žinote, visiškai nesvarbu, kur rieda…
Beje, šį kartą Artūras Paulauskas su savo Naująja sąjunga įsėdo į traukinį, kuris rieda visai ne ten, kur turėtų riedėti – į Seimo rinkimus: jis rieda tiesiu taikymu į politikos sąvartyną. Todėl tie pinigai, kuriuos „Dujotekana“ sukiš į Naujosios sąjungos Seimo rinkimų kampaniją (vieną iš pagrindinių vietų Naujosios sąjungos kandidatų sąraše į Seimą, KK duomenimis, užims vienas iš „Dujotekanos“ vadovų, Lietuvos dujų asociacijos prezidentas R.Paliukas) tikrų tikriausia prasme bus sukišti į balą.
Gamtoje, kaip žinote, nuvarytus arklius nušauna. Tuo tarpu politikoje, pasirodo, ant „nuvarytų arklių“ „stato“…
Aleliuja!
2008-04-28
