Vasario 20 d., Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo svarstoma Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita, kurioje didžiausias dėmesys buvo skirtas vaiko teisių apsaugos sistemai. Seimo Darbo partijos frakcijos narys Mečislovas Zasčiurinskas išreiškė susirūpinimą dėl vaiko teisių apsaugos sistemos neveiksnumo Lietuvoje.
Pasak parlamentaro M. Zasčiurinsko, akivaizdu, kad vaiko teisių apsaugos sistema veikia neefektyviai.
„Susidaro įspūdis, kad tikrai ne visi suvokia, jog vaikai yra svarbiausia visuomenės dalis. Tos pačios problemos matomos metų metus, tačiau niekas nesikeičia. Nėra vieningos sistemos, kuri visu pajėgumu kontroliuotų institucijų darbą. Savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriuose trūksta teisininkų, netinkamai paskirstytas darbo krūvis, neišvystytas socialinių paslaugų tinklas. Taip pat netinkamai organizuotas vaiko teisių atstovavimas teisiniuose procesuose, o darbas su socialinės rizikos šeimomis neduoda rezultatų, neįvertinama grėsmė vaiko gyvybei, sveikatai ir saugumui. Metai bėga, o teigiamų rezultatų nematyti“, — teigia Seimo narys.
Ataskaita atskleidė, kad primityvi darbo metodika, taikoma Lietuvoje, priverčia šalinti iš šeimų problemas, o ne jų priežastis.
„Kasmet iš šeimų paimama ir grąžinama apie 1000 vaikų. Ar tai pasiteisina? Socialiniai darbuotojai neturi net tikslių šeimos gyvenimo sąlygų vertinimo kriterijų. Labiau vertinamas ne ryšys tarp tėvų ir vaikų, o tapetų spalva ar baldų išdėstymas kambaryje. Ar tai pagrindiniai aspektai? Ar tai kylančių problemų priežastys? Gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą šeimoje, išsamus tyrimas užtrunka nuo 3 iki 5 metų. Per tokį ilgą laiko tarpą gali daug kas nutikti.. Tuo tarpu Norvegijoje tyrimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius. Duomenų kaupimas apie socialinės rizikos šeimas nėra centralizuotas. Vaiko teisių apsaugos skyriai gauna nepakankamai informacijos apie vaiko teisių pažeidimus, neturi prieigų prie informacinių sistemų“, — sako M. Zasčiurinskas.
Seimo narys teigia, kad per pastaruosius 4 metus nebuvo veiklos konkretumo tam, kad minėtos problemos būtų išspręstos. 2008m. pateiktoje Valstybinio audito ataskaitoje įvardijamos tos pačios problemos, kurios minimos ir šioje, 2013 m. ataskaitoje.
„Socialinės rizikos vaikų apskaitą vykdo tik pusė savivaldybių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neteikia pirmenybės toms savivaldybėms, kuriose trūksta socialinių paslaugų. Reikalinga vieninga institucija, kuri sukontroliuotų visų dirbančių specialistų darbą, tiksliai apibrėžtų jų funkcijas ir nustatytų atsakomybės ribas. Atėjo laikas keisti visą sistemą nuo pagrindų, reikia ieškoti būdų, kaip padėti šeimoms, jas stiprinti. Nes iki šiol tokios šeimos ir vaikai pagalbos sulaukdavo tik iš „Bėdų turgaus“, o ne iš valstybės“, — neabejoja darbietis.
