Seimo narys Mindaugas Bastys pabrėžia davęs visus reikiamus paaiškinimus Seimo Specialiajai tyrimo (toliau – Apkaltos.) komisijai: „Seimo Specialiosios tyrimo komisijos pirmininkė, Seimo narė Agnė Širinskienė yra tendencinga, teigdama, kad atsisakiau atsakyti į komisijos klausimus. Dar kartą pabrėšiu, kad iš tiesų šiai komisijai daviau visus išsamius paaiškinimus, o, vadovaujantis reglamentu, turėjau teisę į papildomus klausimus neatsakinėti, pagrįsdamas tuo, kad į visus klausimus paaiškinimus jau daviau. Taip pat daviau išsamius paaiškinimus ir Valstybės saugumo departamentui (VSD), ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK)“.
„Seimo Statuto 233 straipsnio 3 dalis nurodo, kad posėdžiuose asmuo, kuriam taikoma apkalta, teikia paaiškinimus. Seimo Specialiajai komisijai nėra numatyta teisė asmens, kuriam taikoma apklausa, apklausti kaip liudytojo. Komisijos reglamento 18 ir 20 punktai numato, kad ,,Komisija į posėdį kviečia ir išklauso Seimo nario, kuriam taikoma apkalta, paaiškinimus ir argumentus“. Aš paaiškinimų duoti neatsisakiau, teisės aktų ir komisijos reglamento nustatyta tvarka pasinaudojau man suteikta teise pateikti paaiškinimus“, – teigia M. Bastys.
Savo kalboje, pasakytoje Apkaltos komisijai gegužės 12 d., M. Bastys dar kartą akcentuoja: „VSD Seimo Pirmininkui pateikė pažymą, kurioje buvo sprendžiamas vienintelis – leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimo klausimas. VSD jokių grėsmių, susijusių su mano, kaip Seimo nario, veikla, neįžvelgė. Be to, VSD pažymos pagrindas – mano paties VSD pateikta informacija.
Parlamentinio tyrimo uždavinys yra ,,Nustatyti, kokiais veiksmais Seimo narys galimai šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką“. Tačiau vien tik VSD pažymoje nurodytų asmenų pažinojimas ir bendravimas su jais savaime negali būti vertinami kaip atitinkami veiksmai. Tai nurodė ir VSD vadovas, nurodydamas, kad šios mano pažintys reikšmingos tik vertinant galimybes patikėti įslaptintą informaciją klausimą.
Jei kalbama apie grėsmes nacionaliniam saugumui, turi būti nustatyta, kad atlikau konkrečius veiksmus, kuriais sukėlė grėsmę nacionaliniam saugumui. Tokiu atveju mano atžvilgiu būtų taikomas Baudžiamojo kodekso 118 straipsnis ,,Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką“ numato: ,,Tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką […] baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.“ Tačiau Generalinės prokuratūros atsisakymas pradėti mano atžvilgiu ikiteisminį tyrimą rodo, kad nėra net požymių dėl mano veikimo prieš Lietuvos Respubliką.
Jei VSD pažymoje išvardinti žmonės yra tokie pavojingi ir preziumuojama, kad jie veikia prieš Lietuvos Respubliką, tai kodėl jų atžvilgiu netaikomos jokios baudžiamojo, politinio ar kitokio poveikio priemonės?
VSD manęs apie jokias grėsmes dėl bendravimo su VSD pažymoje minimais asmenimis nėra įspėjusi. Tai, kad aš nebuvau įspėtas teisės aktų nustatyta tvarka, patvirtino ir VSD.
Net ir tiesiogiai susiję su Specialiosios komisijos tyrimo objektu klausimai (Ignalinos atominės elektrinės uždarymo susitikimai, į kuriuos aš nevažiavau; jokių susitikimų ar konkrečių prašymų iš „Rosatom“ daryti įtaką nebuvo; į jokius VSD pažymoje ir NSGK išvadose minimus susitikimus su „Vėtrūna“ ir kitais ūkio subjektais nevykau ir t.t.) nei NSGK, nei Komisijoje nėra tirti“.
