Pasibaigus politinės partijos „Lietuvos liaudies sąjunga“ registracijos terminui, patyrėme dar vieną stuktelėjimą iš valdančiųjų pusės – Teisingumo ministerija (toliau – TM) 2010 02 03 raštu atsisakė patvirtinti partijos įstatus. Toks sprendimas priimtas motyvuojant įstatų neatitikimu įstatymų reikalavimams. TM raštas su pastabomis LLS atstovui buvo įteiktas sekančią dieną – vasario 4 d., po to, kai Liaudies sąjunga vasario 3 d. jau buvo pateikusi TM savo atsakymus ir vasario 2 d. LLS Tarybos sprendimais pakoreguotus registracijos dokumentus.
Ministerija pademonstravo savąsias valdžios galias, nekreipdama dėmesio į tai, kad jos pastabose nurodyti įstatų punktų neatitikimai jau buvo pašalinti, o kai kurių TM pastabų nepagrįstumas buvo argumentuotai paaiškintas minėtame mūsų rašte.
TM vadovybės kategoriška pozicija LLS registracijos atžvilgiu stebina dar ir dėl to, kad prieš savaitę iš ministerijos specialistų išgirstos pastabos nebuvo siejamos su galimu atsisakymu neregistruoti. TM vadovybės lygiu nusiteikimas šiuo klausimu pasirodė esąs gerokai biurokratinis ir pabrėžtinai nepalankus. Mūsų rašto ir jame išdėstytų motyvų „nepastebėjimą“ vargu ar galima paaiškinti kitaip nei ignoravimu ar noru pranešti žiniasklaidai galimai blogesnę žinią apie „blogą“ K.Prunskienės partiją ir „blogus“ jos „popierius“.
Ministerija paskelbė tokį savo verdiktą: „Teisingumo ministerijos atsisakymas patvirtinti partijos įstatų atitikimą įstatymų reikalavimams neatima teisės iš naujo pateikti partijos steigimo dokumentus bei duomenis teisės aktų nustatyta tvarka patikslinus juos pagal teisės aktų reikalavimus“.
Tokią savo išvadą ministerija grindžia 8 punktais, keletą jų pakomentuosime:
Pirmiausia Įstatuose pasigendama Tarybos atšaukimo tvarkos aprašymo (TM rašto 1 punktas). Bet pagal mūsų Įstatus Taryba renkama suvažiavime 2 metų laikotarpiui, o suvažiavimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per du metus. Taigi tiek Taryba, tiek ir Finansų ir audito komisija (TM pastabų 6 punktas) renkama laikotarpiui nuo suvažiavimo iki suvažiavimo. Kitoks atšaukimo būdas nei perrinkimas sekančiame suvažiavime nenumatytas. Tad apie kokią Tarybos atšaukimo tvarką eina kalba? Antai Seimo nariai renkami 4 metų kadencijai ir iki jos pasibaigimo jų atšaukimas nenumatytas. Pirmalaikiai Seimo rinkimai galimi (LLS, beje, juos ir siūlo surengti) , bet tai teisine kalba nėra Seimo atšaukimas. Lygiai taip pat galimas neeilinis partijos suvažiavimas, kuris, kaip partijos aukščiausias organas, gali anksčiau, nei pasibaigia kadencija, spręsti naujos Tarybos, partijos pirmininko, Finansų ir audito (kontrolės) komisijos išrinkimą.
Iš TM pareigūnų viešų pasisakymų seka, kad viena svarbiausių jų kritinių pastabų, be minėtų, yra Tarybos formavimo nuostatų neapibrėžtumas ir neaiškumas. Sutinkame, kad įstatų 20.1 punkto suformulavimas sudaro pretekstą nevienareikšmei interpretacijai. Tačiau svarbiausias ir esminis yra pirmasis teiginys: „Taryba renkama suvažiavime dviejų metų laikotarpiui“, ir jis neturėtų būti ginčijamas. Pagrindą, ar greičiau – pretekstą ginčui duoda tolimesni du sakiniai, kurių esmę mes interpretavome kitaip, nei pripažįsta ministerija. Tuos lemtingus sakinius pacituosime: „Tarybą sudaro: skyrių pirmininkai, Komitetų pirmininkai ir valdybos nariai“. „Į Tarybos sudėtį suvažiavimas gali išrinkti ir kitus partijos narius, tarp jų Seimo narius, merus, vicemerus, administracijų direktorius, kitus didelę patirtį ir autoritetą turinčius asmenis“. Tai nusako kontingentą, iš kurio susideda Taryba. Lygiai kaip didelę patirtį ir autoritetą turinčių asmenų sudėtis nereiškia baigtinio jų skaičiaus, lygiai taip pat ir kitų grupių (skyrių pirmininkų ir kt.) atstovavimas nebūtinai turi būti visuotinis.
Pagal TM šio įstatų punkto formuluotės interpretavimą, nepripažįstama galimybė tarp suvažiavimų papildyti Tarybos sudėtį naujais skyrių ir komitetų pirmininkais , jeigu jie suvažiavime nebuvo išrinkti, nors tokia tvarka eilę metų praktikuojama, pvz., Valstiečių liaudininkų sąjungoje. Ji yra logiška ir lanksti, turint mintyje kintančią skyrių pirmininkų ir kitų , į Tarybą renkamų , įstatuose apibrėžtų grupių asmeninę sudėtį.
Steigiamajame suvažiavime išrinktos sudėties LLS Taryba savo posėdyje vasario 2 d. nusprendė pritaikyti įstatų 20.1 punkto TM interpretaciją bei remtis pirmuoju jo teiginiu, t.y. atšaukti po suvažiavimo vykusiame posėdyje padarytą Tarybos papildymą ir Valdybos suformavimą. Tokia Tarybos sudėtis, išrinkta Suvažiavime , neturėtų būti TM nepripažinta, kaip ir mūsų pakoreguota bei TM pateikta JAR -1 forma, kurioje kaip kolegialus organas nurodyta ir pristatyta Taryba. Šios formos patikslinimas visiškai nereikalauja naujo suvažiavimo, nes jis yra ne suvažiavimo priimtas, o partijos registracijai teikiamas dokumentas. Atlikti patikslinimai ir mūsų taikytos įstatų interpretacijos neatitikimo TM reikalavimams panaikinimas panaikina ir TM pastabų 4 punkto pagrįstumą.
LLS savo įstatus ruošė pagal TM jai pateiktą pavyzdinę formą, kurioje numatyta galimybė sudaryti kelis kolegialius organus, vadinasi, ir paskirstyti tarp jų TM išvardintas kolegialaus organo funkcijas. Mūsų atveju Tarybą, kaip kolegialų organą, suformuoja Suvažiavimas, o Taryba suformuoja savo vykdomąjį organą – Valdybą ir jai paveda atitinkamas funkcijas, nurodytas įstatuose.
Kitos TM pastabos, pvz., dėl korektūros klaidos – įstatų 26 p. skliaustuose išlikusio perteklinio žodžio „konferencija“ ( pastabų 5 p.), kai kitame straipsnyje detalizuotai vienareikšmiai suformuluota nuostata tuo pačiu klausimu, ištaisymo galimybės nesuteikimas, priskiriant ją prie svarbiausių trūkumų; arba tariamas neaiškumas, kas partijos vardu sudarys sandorius: pirmininkas ar Taryba ( pastabų 8 p.), kai Tarybai taipogi vadovauja pirmininkas – yra , mūsų įsitikinimu, perdėto biurokratinio reiklumo pavyzdys.
Dėl TM pastabų vasario 2 d. Tarybos įvykdytas ankstesnio Tarybos posėdžio dviejų sprendimų atšaukimas nėra mums palankus. Jį atlikome, kad panaikintume netikslumus ir neatitikimus TM nurodytiems reikalavimams. Toks sprendimas savaime skatina mus artimiausioje ateityje surengti eilinį suvažiavimą besikuriančių skyrių ir Komitetų pirmininkų atstovavimo Taryboje papildymui. Steigiamajame suvažiavime, skirtingai nei eiliniuose suvažiavimuose, kol nesuformuota Taryba, nei visi būsimų skyrių pirmininkai, nei visi dar nesamos Tarybos nesuformuotų Komitetų ir Valdybos nariai tiesiog negali būti išrenkami pilnoje sudėtyje.
Norėtųsi tikėti, kad TM įvertins mūsų atliktus įstatų patikslinimus ir artimiausiu metu įregistruos sparčiai augančią, gyvybingą ir konstruktyvią Lietuvos liaudies sąjungą.
LLS steigėjams ir naujiems jos nariams bei visuomenei pareiškiame, kad atsiradusios kliūtys mūsų nesustabdys, o tik sustiprins.
Lietuvos liaudies sąjungos informacija
2010-02-05
