Stanislovas Tomas
Buvęs EP asistentų profsąjungos Valdybos narys
Vakar europarlamentaras Paul van Buitenen, Nyderlandų partijos „Skaidri Europa“ lyderis, įregistravo pasiūlymą atidėti Europos Parlamento finansinės ataskaitos tvirtinimą tol, kol nebus galutinai išnagrinėtas pinigų grobstymo klausimas. Dauguma lietuvių europarlamentarų prisivogė, o kai kuriems iš jų netgi gresia kalėjimas su tikromis geležinėmis grotomis. Vardan tiesos ir sąžiningumo van Buitenen neteisėtai gavo ir neteisėtai išviešino informaciją apie tai, kaip tam tikri konkretūs europarlamentarai vogė ES pinigus. Bet tai tik pradžia.
2008-01-09 Europos Parlamento audito tarnyba užbaigė vieną skandalingiausių ES istorijoje dokumentų – Vidinę audito ataskaitą Nr. 06/02, kurioje pateikiami faktai apie tai, kaip europarlamentarai vogė pinigus. Konkrečiai apie lietuvius egzistuoja dar keli užslaptinti dokumentai, bet ir ši ataskaita laikoma reprezentacine. Savaime suprantama, kad Briuselis turtingas, bet vagystė vis tiek išlieka vagyste. Vidutinis Lietuvos europarlamentaras tikrai nėra kilnusis ir romantiškas Robinas Hudas.
Konkrečiai lietuviai turėjo galimybę pavogti apie 12 mln. eurų (priklausomai nuo pasirinktos skaičiavimo metodologijos).
Tačiau ataskaita Nr. 06/02 yra tik mažytė aisbergo viršūnė – ten ištirta tik 188 europarlamentarų mokėjimų, kurie sudaro tik 1 procentą mokėjimų, įvykusių pasirinktu laikotarpiu. Palyginimui, kiekvieną mėnesį vyksta virš 4700 mokėjimų vien iš sekretoriato biudžeto, o biudžetų, į kuriuos lietuviai gali įkišti savo nešvarią ranką, labai daug. Administracinė problema yra tame, kad šiai dienai EP fiziškai neturi pakankamai auditorių, kurie galėtų patikrinti 100 proc. atvejų.
Daugelis liudytojų jau įbauginti ir bijo europarlamentarų keršto. Todėl būtų naudingiau, jeigu Lietuvos prokuratūra kuo greičiau pradėtų tyrimą. Problema apsunkinta tuo, kad, kaip hipotetiškai teigia kai kurie Vakarų europarlamentarai, „Rytuose europarlamentarai gali lengvai papirkti teisėsaugos organus“. Ir tai padaryti galima jau seniai.
Šiai dienai į teismą perduota tik informacija apie europarlamentaro Eugenijaus Maldeikio galimus neteisėtus veiksmus. Europos teisingumo teismas nagrinėja klausimą, kad vienas EP darbuotojas atsisakė pasirašyti Maldeikio finansinius dokumentus, įtardamas, kad jie hipotetiškai galėjo dengti neteisėtą pinigų plovimą, o po to pagal Maldeikio vienašališką rekomendaciją, pažeidžiant 11 teisės nuostatų, šis darbuotojas buvo neteisėtai atleistas iš darbo. Bet stalčiuose tokių atvejų yra žymiai daugiau.
Įvardinkime kai kurias schemas, kurių pagalba Lietuvos atstovai Briuselyje vos ne kiekvieną dieną gali pavogti pinigus:
1. Europarlamentaras sudaro paslaugų tiekimo sutartį su privačia įmone, įmonė gauna pinigus iš Briuselio, neteikia jokių paslaugų ir grąžina europarlamentarui pinigus.
2. Pagal dabartinę tvarką, europarlamentrų padėjėjų darbas apmokamas dviem srautais: atlyginimas į rankas, kuris pervedamas į padėjėjo sąskaitą, ir pinigai, skirti mokesčiams sumokėti, kurie patenka į mokesčių inspekciją ne tiesiogiai iš Briuselio, o tik per patį europarlamentarą. Nustatyta, kad tam tikri konkretūs Lietuvos atstovai nemoka mokesčių.
3. Už dalyvavimą oficialiuose Europos Parlamento posėdžiuose Lietuvos atstovai gauna apie 280 eurų per dieną. Nustatyta, kad tam tikri lietuviai europarlamentarai reguliariai organizuoja fiktyvius EP posėdžius. Kitaip tariant, posėdis oficialiai registruojamas, iš tikrųjų jis nevyksta, bet lietuviams mokami pinigai už dalyvavimą neįvykusiame posėdyje. Deja, kol kas negalima skelbti pavardžių.
4. Paprastesnis pažeidimas – lietuvis ateina į tikrąjį posėdį, pasirašo, kad ten posėdžiauja, ir iš karto išeina, nes ten nuobodu sėdėti. Kartais paprašo už jį pasirašyti kitą Lietuvos atstovą, o kartais savo padėjėją. Europarlamentaras Hans-Peter Martin iš Austrijos partijos „Už tikrąją kontrolę Briuselyje“ su slapta kamera nufilmavo 56 tokius atvejus. Deja, lietuvių jis nefilmavo. Nefilmavo, kadangi Lietuvos atstovai – tai viena iš pilkiausių grupių, apie kurios politines pažiūras nežinoma beveik nieko konkretaus. Gal tų pažiūrų ir nėra? Pasakos apie saulutę ir pavasarį – tai ne pažiūros.
5. Frakcijų pinigai vagiami pagal beveik tokį pat scenarijų kaip ir sekretoriato pinigai – sudaromos paslaugų tiekimo arba kokios nors kitos sutartys, bet tikrovėje jokios paslaugos neteikiamos.
6. Tam tikri konkretūs lietuviai naudojo EP frakcijų pinigus savo rinkiminei kampanijai 2004 metais, kas yra kategoriškai draudžiama.
7. Savaime suprantama, kad retas Lietuvos atstovas nesinaudojo galimybe įdarbinti EP savo sūnaus neregistruotą sekso partnerį, savo asmeninę meilužę arba kokią nors ten savo dukrą. Faktai jau surinkti, bet kol kas tam tikrus konkrečius Lietuvos atstovus apsaugo nekaltumo prezumpcija, kadangi bylos dar nepasiekė teismo.
Lietuvių europarlamentarų reakcija yra juokinga – jie visi puolė ginti „EP garbę“ arba „EP mundurą“. Pirma, vien tokia reakcija vienareikšmiškai parodo, kad jie visi turi ką slėpti. Antra, tikrai ne jiems kalbėti apie „EP garbę“. Vakarų Europos politikai kaip tik reikalauja, kad visi kalti europarlamentarai atsisėstų į kalėjimą. Tik tokiu būdu gali būti apsaugota tikroji EP garbė ir tas jo munduras. Jiems nevertėtų painioti savo garbę ir EP garbę – tai du visiškai atskiri klausimai.
Sunkiai toleruotinas Gintaro Steponavičiaus požiūris į vagystės atvejus Europos Parlamente. Jam atrodo, kad Lietuvos institucijos neprivalo kontroliuoti Lietuvoje išrinktų europarlamentarų veiklos. Matyt, Steponavičius neskaitė Europos teisingumo teismo precedento Nunez, Nr. C-186/98. Šis precedentas nustato, kad už ES pinigų vagystę asmenys atsako pagal Lietuvos Baudžiamojo kodekso nuostatas. Taikant analogijos principą, tai reikštų, kad Lietuvos atstovų pinigų grobstymas iš EP privalo būti baudžiamas lygiai taip pat kaip grobstymas iš Seimo. Nusikalstami europarlamentarų kontraktai vertintini kaip neteisėti viešieji pirkimai.
Kodėl Steponavičius užėmė tokią įtartiną poziciją? Galbūt todėl, kad jis turi duomenų apie savo bendrapartiečio europarlamentaro Eugenijaus Gentvilo galimai neskaidrią veiklą?
Palinkėkime ponui Paul van Buitenen sveikatos ir sėkmės, ką jis bedarytų. Jam visiškai nerūpi, kas iš europarlamentarų konkrečiai atsisės į kalėjimą, jam nerūpi pavardės: jo tikslas – sunaikinti pačią korupcinę sistemą.
Lietuvos atstovų elgesys ne tik gėdingas, bet blogas ir kita prasme. Jie ne tik gadina mūsų valstybės įvaizdį – jie bendrai gadina žmogaus, turinčio žemas pajamas, įvaizdį. Yra milijonai skurdžiai gyvenančių žmonių, kurie niekada nepavogtų nė cento net tuo atveju, jeigu turėtų tokią galimybę. Lietuvos atstovai Briuselyje sustiptina vakarietišką stereotipą, kad žmonės iš Rytų atvažiuoja ne dirbti, o vogti.
2008-03-28
