Giedrė Gorienė
Dar sovietinėje mokykloje istorijos pamokose buvau mokoma, kad iki Mindaugo karūnavimo dienos Lietuvos kaip tokios valstybės nebuvo – buvo tik gentys. O Mindaugas tas gentis suvienijo ir tapo suvienytų genčių, t.y. valstybės vadovu – karaliumi. Liepos 6-oji – tai simbolinė mūsų valstybės pradžios diena, kadangi tą dieną 1253 metais Mindaugas buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi.
Istorikas Aivaras Lileika Pūko TV laidoje „Kitokia Lietuva“ sakė nelaikąs Mindaugo karaliumi, kadangi Mindaugas tos karūnos vėliau atsisakė. Tačiau čia jau aš su istoriku nenorėčiau sutikti – štai, pvz., Rolandas Paksas buvo išverstas iš Lietuvos Prezidento posto, nebaigė savo kadencijos, bet Rolandas Paksas į Lietuvos istoriją įėjo kaip Lietuvos Prezidentas. Ar dėl to, kad Rolandas Paksas buvo išverstas iš Prezidento posto, jis Lietuvos istorijoje jau neturėtų būti minimas kaip Prezidentas?
Akivaizdu, kad ginčų, buvo Mindaugas Lietuvos karaliumi, ar nebuvo, tarp istorikų dar bus, tačiau šiandien aš norėčiau pakalbėti ne apie Mindaugą, o apie valstybę, kuri, panašu, yra ant visiškos išnykimo ribos, ir tai yra labai skaudu.
Jei pažiūrėtumėte į pasaulio valstybių žemėlapį, tai pamatytumėte, kad taip – Lietuva, kaip valstybė, pasaulyje kaip tokia iš tiesų yra pavaizduota. Tačiau ar realybėje de facto mes iš tiesų esame VALSTYBĖ? Ar esame tik teritorija, susidedančia iš daugybės atskirų genčių, kaip kad buvo iki tol, kol Mindaugas suvienijo (užkariavo) tas gentis ir paskelbė jas esant viena valstybe – Lietuva? Pažiūrėkime.
Prokuratūros gentis – pati sau režisierė, pasakų, pralenkiančių patį Kristijoną Andersoną, autorė. Kaip taikliai pastebėjo aktorius Audrius Nakas, mūsų prokurorai savo bylų tyrimo versijų „klasika“ jau gali lygiuotis ir į garsų rusų absurdo klasiką Daniilą Charmsą. Bet nepaisant to, kad tai – pakankamai išprususi gentis (nes skaito ir stengiasi lygiuotis į rusų absurdo klasiką), iš tiesų ji yra gana primityvi ir minta tik žmogiena. Tai yra, prokuratūros genties nariai – prokurorai – yra žmogėdros. Vien tik nuo praėjusių metų spalio 5 d. jie visų likusių Lietuvos teritorijos genčių akyse suėdė net keturis žmones (J.Furmanavičių, V.Naruševičienę, D.Kedį ir A.Ūsą), bei bandė nuimti dar dviejų žmonių (Neringos ir Aido Venckų) skalpus, kad galėtų juos pasikabinti prie įėjimo į juodųjų žmogėdrų būstinę. Nuo šitos baisios ir žiaurios genties sklinda žmonių kraujo kvapas.
Saugumo gentis – dar viena žmogiena mintanti gentis, kuri ne tik skaito ir savo genties veikloje stengiasi pritaikyti rusų absurdo klasiką Daniilą Charmsą, bet dar puikiai išmano ir teroristų gamybos paslaptis. Be to, ši gentis puikiai išmano ir tarptautinius prekybinius reikalus: už JAV slaptųjų tarnybų pinigus gali pagaminti teroristus slaptajam karui su didžiausia JAV konkurente Rusija. Tai yra, lietuviško saugumo gentis gali prištampuoti pakankamai „eglių“, kurios savo susisprogdinimais galėtų destabilizuoti padėtį Rusijoje prieš Sočyje įvyksiančią žiemos olimpiadą. Susisprogdinimas – bumt! – Susisprogdinimas – bumt! – Susisprogdinimas – bumt! – žmonių aukos ir… žiemos olimpiada Sočyje dėl teroristinių išpuolių – sugriauta. Tuo tarpu lietuviškoje saugumo gentyje kažkas nusipirks naują automobilį arba įsigys vilą kur nors toli nuo Lietuvos teritorijos – kad genties nario turtai nebūtų visai genčiai „ant akių“…
Dar vienas saugumo genties užsiėmimas – karas. Karas Irake, karas Afganistane ir karas Čečėnijoje. Pastaruoju metu ypatingai aktualus karas Čečėnijoje, todėl genties nariai ieško Lietuvos teritorijoje gyvenančių čečėnų ir siūlo jiems amerikietiškus auksinius, kad anie grįžtų į Čečėnijos kalnus ir keltų sumaištį šitoje teritorijoje. Nes genties draugai amerikonai mano, kad Rusiją galima nugalėti tik iš vidaus – sukėlus karą imperijos viduje. Idealiausia – čečėnų ir teroristų rankomis.
Kitos Lietuvos teritorijoje gyvenančios gentys yra politinės partijos. Nors kai kurios jų įsivaizduoja esančios „mažosiomis Lietuvos kunigaikštystėmis“, o tų partijų pirmininkai – „kunigaikščiais“, de facto tai tėra atskiros gentys, susiskirsčiusios pagal Lietuvos teritoriją pasidalinusių pirklių verslo interesus.
Lietuvos Ministrų kabinetas – dar viena atskira gentis, esanti Lietuvos teritorijoje ir visiškai negalvojanti apie šią teritoriją kaip apie valstybę. Šios genties vadas buria iš mokesčių bei pensijų, ir, matyt, turi vilties, kad šitokiu būdu sumažins Lietuvos teritorijoje gyvenančių gentainių skaičių ir tuomet lengvai taps tuščios nuo žmonių teritorijos karaliumi be karūnos.
Dar viena gentis Lietuvos teritorijoje yra Seimas. Nors ši gentis pagal genčių hierarchiją yra aukščiau saugumo ir prokuratūros genčių, tačiau kadangi Seimo genties nariai minta pinigais, o prokuratūros ir saugumo genčių nariai – žmogiena, tai, bijodami būti suėstais ar likti nuimtais skalpais, Seimo genties nariai apsimeta nematantys, kaip Lietuvos teritorijoje esančios prokuratūros ir saugumo gentys minta žmogiena ir tuos žmogėdras toleruoja.
Žmogėdrų gentims tarnauja ir Teismų gentis, kurios šūkis: „Visi – už vieną, vienas – už visus“ bei „Varnas varnui akies nekerta“. Ši gentis labai panaši į sektą ir pasižymi aklu fanatiškumu žmogėdroms. Tie Teismų genties nariai, kurie nesilaiko genties viduje esančių sistemos taisyklių, netarnauja žmogėdroms, nepardavinėja teisingumo ir netoleruoja pedofilų, genties tarybos sprendimu yra atiduodami žmogėdroms suėsti.
Taigi, kur tik bepažvelgsi – Lietuvos teritorijoje vien tik atskiros gentys, turinčios savo vadus, vadukus, papročius ir tradicijas, kurios kai kuriose gentyse siekia net laukinių laikus – žmogienos valgymą bei skalpų nuėmimą.
Ir todėl akivaizdu – jei mes norime būti VALSTYBE, tai pirmiausia privalome suvienyti visas gentis. Jei jums patinka, galima sakyti ir „užkariauti“. Tačiau to nebus, tol Lietuvoje neatsiras tą padaryti pasiryžęs karvedys. Nes pirmiausia, norint suvienyti atskiras gentis ne į vieną teritoriją, bet į valstybę, reikia išlupti žmogėdroms dantis arba pripratinti žmogėdrų genčių narius valgyti kitokį maistą – ne žmones. Mat kol Lietuvos teritorijoje bus ėdami tikrąja šio žodžio prasme šios teritorijos gyventojai, tol nebus galima perkopti į aukštesnį civilizacijos lygį – iš teritorijos, kurioje siautėja žmogėdros, – į valstybę. Nes žmogėdrų ir žmonių sąjunga yra galima tik vienu atveju – žmogėdrų pilve.
Taigi, ar pradėsime pagaliau savo teritorijoje naikinti žmogėdrų gentis ir kurti Lietuvos VALSTYBĘ?
„Karštas komentaras“ Nr.14 (2010 07 09 – 07 23)
