Lietuvos žaliųjų partija kartu su pustrečio šimto Europos ir Lietuvos visuomeninių, aplinkosaugos bei politinių organizacijų kreipėsi į Europos Komisiją išreikšdama susirūpinimą dėl nepakankamo skalūninių dujų reglamentavimo bei pakartotinių Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos peržiūrėjimų.
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, Seimo nario Lino Balsio teigimu, tarp Europos žaliųjų pasklidęs Europos Komisijos rekomendacijų dėl skalūninių dujų visoje Europos Sąjungoje reglamentavimo projektas neužtikrina pakankamos aplinkos ir visuomenės apsaugos,o rekomendacijos pernelyg bendro pobūdžio.
„Dar iki paskelbimo tarp žaliųjų išplitęs Europos Komisijos rekomendacijų projektas, kurį ruošiamasi pristatyti sausio 22 d., atskleidė, kad ES rekomendacijos yra silpnos, jos nėra privalomojo pobūdžio. Apmaudu, kad Europos Komija po tiek įvairių konsultacijų, susitikimų su suinteresuotomis grupėmis, studijų, kuriomis aiškintasi dėl teisinių aktų poreikio, nuėjo lengviausiu keliu – tiesiog pakluso „Chevron“, „Total“, „ConocoPhilips“ ir kitų Europoje stipriai veikiančių ir lobizmui lėšų negailinčių transnacionalinių naftos ir dujų korporacijų spaudimui“, – sakė L. Balsys.
Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, susirūpinimą kelia ir tai, kad ES vis dar nėra privalomo poveikio aplinkai vertinimo skalūninių dujų žvalgybai, o gavybai taip pat palikti tokie patys reikalavimai, kaip ir kitų dujų išgavimui. „Akivaizdu, kad šiuo klausimu savo pirmininkavimo Europos Tarybos pabaigoje, Lietuva nepadarė visko, kad būtų susitarta dėl griežtesnių Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos sąlygų, nors turėjo tam puikią progą. Gaila, kad Lietuvos prezidentė, atstovaujanti Lietuvą ES Vadovų taryboje, taip pat pasirinko tylos politiką, pritardama tarptautinių naftos ir dujų oligarchų, o ne žmonių interesams“, – teigė Seimo narys.
Nors Europos Parlamente buvo balsuota dėl privalomo poveikio aplinkai skalūninių dujų žvalgybai ir gavybai, tačiau gruodžio pabaigoje derybose dėl Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos Europos Sąjungai pirmininkaujanti Lietuva susitarė su Europos Parlamentu, kad privalomo poveikio aplinkai vertinimo skalūnų gavybai nereikės, kadangi dėl šių direktyvos reikalavimų šalys narės nepasiekė bendro sutarimo. Ypač dėl to priešinosi Jungtinė Karalystė.
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko teigimu, Lietuvos bendruomenės ir piliečių organizacijos turėtų neprarasti budrumo ir atvirai reikalauti, jog skalūninių angliavandenilių technologijos, žalojančios Lietuvos žemės gelmes ir gresiančios geriamojo vandens katastrofa, būtų uždraustos, kaip jau yra padaryta Prancūzijoje.
