Ginčų komisija jau ne pirmą kartą kreipiasi į visuomenę, siekdama atkreipti dėmesį į aktualias ir skaudžias socialinės politikos problemas. Komisija apgailestauja, kad kai kurių politikų sprendimai ir vieši pareiškimai klaidina visuomenę ir kelia nepasitikėjimą visa valstybės socialine politika. Komisija nesyk viešai atkreipė dėmesį į neatsakingus, klaidinančius ir su tiesa prasilenkiančius Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybės ir atstovų pareiškimus, kuriuose jie kalba apie Ginčų komisijos veiklą.
2023-07-31 portale lsveikata.lt buvo paskelbta informacija, kurioje teigiama, kad „Siekdama greičiau ir kokybiškiau įvertinti pacientų skundus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) svarsto žalos nustatymo komisiją paversti įstaiga“. Publikacijoje cituojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas. Aiškindamas, kodėl yra likviduojama Ginčų komisija jis be kita ko teigia, kad „Atsisakoma fragmentiško skundų nagrinėjimo instituto per Ginčų komisiją, o minėtus skundus nagrinės Lietuvos administracinių ginčų komisija (LAGK). Ši komisija nagrinės ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros. Anot jo, ginčų nagrinėjimas taps profesionalesnis ir bus labiau prieinamas šalies gyventojams. Iki šiol skundus dėl institucijų sprendimų vienais atvejais nagrinėdavo LAGK, kitais – Ginčų komisija, nors pastarosios nagrinėjami skundai nėra labai specifiški ir nuo kitų LAGK nagrinėjamų skundų skiriasi nežymiai. Patarėjo teigimu, šiuo metu Ginčų komisija veikia tik Vilniuje, o LAGK turi padalinių tinklą regionuose, todėl skundų padavimas taps labiau prieinamas asmenims su negalia.“
Tokia iškraipoma informacija iš SADM vadovybės ir kitų Ministerijos atstovų transliuojama nuolatos, siekiant pagrįsti reformomis griaunamą neįgaliųjų būtį ir sąmoningai menkinant Ginčų komisijos veiklos rezultatus užtikrinančius neįgaliųjų teises. Tam tikslui pajungiama ir Ministerijos finansais palaikoma nevyriausybinė organizacija, kuri realiai neįgaliųjų teisių negynė, nes palaikė neįgaliesiems nepalankius politinius sprendimus. Maža to, jos vadovė nesyk ciniškai užsipuolė ir Ginčų komisiją dėl pastarosios išsakytos principinės kritikos Ministerijos vykdomai negalios socialinės politikos pertvarkai.
Patarėjo teiginys apie esą „fragmentišką“ ginčų nagrinėjimą Ginčų komisijoje yra visiškai absurdiškas, nes panašu, kad Ministrės patarėjas apskritai nėra susipažinęs nei kokios Ginčų komisijos funkcijos, nei kas yra specializuoto ikiteisminio ginčų nagrinėjimo sistema.
Pagal tokią Ministrės patarėjo ištransliuotą „logiką“, „fragmentiškai“ ginčus Lietuvoje nagrinėja ir kitos specializuotos komisijos – Mokestinių ginčų ar Darbo ginčų komisijos. Su realybe prasilenkia ir patarėjo teiginys, kad LAGK (kuriai ketinama perduoti Ginčų komisijos funkcijas) skundus nagrinės neva profesionaliau, nors LAGK sudėtyje nedirba nė vienas medikas, šiai dienai LAGK neturi jokios institucinės patirties nagrinėjant neįgaliųjų skundus. Atvirkščiai, kaip paaiškėjo iš viešo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdžio, LAGK jos net neketina semtis iš dabar veikiančios Ginčų komisijos, o „tariasi“ su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, kurios sprendimus ir revizuoja Komisija, t.y. „kontrolierius tariasi su kontroliuojamuoju“. Komisijos nuomone, tokie veiksmai nesuderinami su teisinės valstybės principais ir sudaro prielaidas korupcinės aplinkos formavimuisi.
Ginčų komisija jau nesyk yra viešai pateikusi savo 2022 metų veiklos rezultatus, kurie Ministrei M. Navickienei ir jos patarėjui negali būti nežinomi. Priminsime, kad 2022-ais metais Ginčų komisija tenkino 50 procentų neįgaliųjų skundų ir nė vienas iš šių sprendimų iki šiol nebuvo nuginčytas teisme. Kalbant apie institucinį efektyvumą taip pat priminsime, kad remiantis statistiniais duomenimis, vienam LAGK nariui per metus tenka vidutiniškai 35 išnagrinėti skundai, o Ginčų komisijos prie SADM vienam nariui per metus – 83 išnagrinėti skundai.
Patarėjo teiginys, kad skundų padavimas neįgaliesiems taps labiau prieinamas esą dėl to, kad LAGK turi teritorinius padalinius yra taip pat klaidinantis, nes skundų nagrinėjimo kokybę ir padavimo prieinamumą visų pirma lemia ne teritoriniai padaliniai, o institucinė specializacija, Komisijoje dirbančių narių dalykinė kompetencija ir patirtis. Darsyk pažymime, kad darbingumo (net jei pervadinsime jį „dalyvumu“), specialiųjų poreikių ir neįgalumo lygio vertinimo pagrindą sudaro asmens sveikatos būklė ir jo funkciniai pajėgumai, kad ir kaip SADM atstovai tai bandytų paneigti.
Be to, LAGK teritorinius padalinius viso labo teturi tik didžiuosiuose miestuose, o pareiškėjai skundus pagrinde teikia siųsdami juos paštu ar el. paštu. Eilinį kartą nutylimas faktas, kad skundo padavimas Ginčų komisijai yra žymiai paprastesnis ir lengviau užpildomas nei Administracinių ginčų komisijai, todėl teiginys, kad skundų padavimas neįgaliesiems taps labiau prieinamas yra tiesiog eilinis žmonių su negalia apgaudinėjimas.
Įvertinus visa tai, tenka konstatuoti, kad ginčų nagrinėjimas bus tik silpninamas.
Ginčų komisija apgailestauja, kad ir dabar cituojami Ministrės patarėjo teiginiai eilinį kartą klaidina visuomenę ir didžiąją dalimi prasilenkia su tiesa, todėl, jausdama pareigą ir atsakomybę bei vadovaudamasi LR Konstitucijos 5 straipsnio 3 p. nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, Ginčų komisija teikia visuomenei neiškraipytą informaciją apie skundų nagrinėjimą.
Ginčų komisijos įgaliotas narys Tomas Bakučionis
