Kai dvi šalys susitaria dėl bendradarbiavimo bei savo ketinimą įformina atitinkamais dokumentais, trečiosios šalies kišimasis, reikalaujant nutraukti sutartį, mažų mažiausiai atrodo netinkamai, gal net ir kvailai. Ypač, jei yra kalbama apie sutartį tarp stambios kompanijos ir vieno Europos miesto savivaldybės. Ir dar keisčiau, jeigu, kaip šiuo atveju, „pagaliu rate” tampa valstybės premjeras.
Būtent tokia situacija susiklostė Lietuvoje, Šiaulių mieste, kurio savivaldybė sudarė sutartį su Vilniuje įregistruota kompanija „Rail Skyway Systems”. Pagal sutarties sąlygas, Šiaulių mieste esančio pramoninio parko teritorijoje kompanija „Rail Skyway Systems” pastatys bandomąją laboratoriją bei įrengs bandomuosius technologinius sklypus diegiamų naujųjų transporto technologijų išmėginimui. Žemės sklypai, numatyti 30 hektarų ploto poligonui, bus kompanijos nuomojami 99 metų laikotarpiui. Miestas gaus stambių investicijų, o apie penkis šimtus jo gyventojų – nuolatinį darbą.
Apie investuotojo ketinimų rimtumą bei apie jo pasiryžimą ilgalaikiam bendradarbiavimui byloja tai, jog prieš pasirašydama nuomos sutartį kompanija pervedė į miesto savivaldybės sąskaitą vieno milijono litų (290 tūkstančių eurų) dydžio užstatą. Be to, jei investuotojas iki 2018-jų metų pabaigos neįvykdys savo įsipareigojimų, tai užstatas liks Šiaulių miestui.
Atrodytų, jog sąlygos miestui yra daugiau nei patrauklios. Juk ne kasdien sulaukiama galimybių paversti jį klestinčiu, su telkiančia įmone, didmiesčiu, panašiu į Detroitą arba į Silikono Slėnį, pritraukti jam solidžių investicijų, tuo pačiu pakelti ekonomiką, sukurti darbo vietų, bei papildyti miesto biudžetą mokestiniais atskaitymais!
Aišku, Šiaulių miesto Tarybą tokia perspektyva tenkino, ir 2014-jų metų rugsėjo 9-ją sutartis buvo pasirašyta.
Tačiau, praėjus vos dviems dienoms, Lietuvos spaudoje pasirodė pranešimų, jog Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius ketina kreiptis į Šiaulių miesto tarybą bei rekomenduoti nutraukti sutartį su kompanija „Rail Skyway Systems” dėl itin abejotinos priežasties: poligonas bus statomas prie pat NATO oro pajėgų bazės, o tai, anot premjero, kelia grėsmę Lietuvos saugumui. Be to, ponas Butkevičius įtaria kompanijos vadovą, Baltarusijos mokslininką Anatolijų Junickį, šnipinėjimo veikla.
Absurdas? Aišku! Bet, kad šiam absurdui būtų bent jau suteikta padorumo regimybė, ir kad būtų pridengta paranojiška rusofobija, premjeras nutarė surengti kompanijos pjudymą žiniasklaidoje.
Kokių tik nesąmonių neparašė kišeniniai žurnalistai, kad įsiteiktų bosui! Surinko visą purvą iš interneto, pridėjo savo prasimanymų, pateikė absurdiškas kai kurių „specialistų- analitikų” išvadas, ir iš viso to sukurpė iš aukščiau reikalaujamas išvadas: kompanija „Rail Skyway Systems” yra ne kas kita, kaip eilinė piramidė, jos veikla grindžiama sukčiavimu, įstatinis kapitalas fiktyvus, akcijos – mistinės, akcininkai – neegzistuojantys, technologija – pasaka, o akademikas Junickis yra rusų šnipas. Štai jums ir paruoštas produktas lengvatikiams, įpratusiems tikėti viskuo, kas tik yra skelbiama žiniasklaidos.
Nors, jei prisimintume, kad šį paskvilį rašė tie patys žurnalistai, kurie dar neseniai žavėjosi naujai diegiama stygine technologija bei džiaugėsi, jog Sky Way transporto sistemos projektas bus įgyvendintas būtent Lietuvoje, – tai jau vien šis faktas gali sukelti mąstantiems žmonėms abejonių.
Sužinojęs šią tiesą, kompanijos „Rail Skyway Systems” vadovas Anatolijus Junickis buvo veikiau nustebęs, negu pasipiktinęs. Nustebęs tuo, kad žmonės, laikantys save profesionalais, ir, beje, nekvaili bei išsilavinę, parodė siaubingą tamsumą bei visišką nekompetentingumą tais klausimais, apie kuriuos jie, pagal savo einamas pareigas, tiesiog privalo nutuokti. Juolab, kad informacijos apie kompaniją, apie stygines technologijas bei apie patį Junickį apstu, ir visa tai yra atviroje erdvėje, prieinamoje kiekvienam norinčiam. Bet, matyt, noras užsidirbti iš melagingo „juodojo piaro” yra kur kas didesnis nei noras pažinti tiesą.
Antraip visi šie ponai galėtų pamatyti, kad Junickis dirba su tuo projektu jau 37 metus, ir per tą laiką jis gavo TSRS bei JTO grantus styginių technologijų vystymui, kad projektas gavo aukštą pasaulinių ekspertų įvertinimą bei sukėlė ne vien Rusijos ir Baltarusijos, bet ir daugelio kitų valstybių lyderių susidomėjimą. O kas dėl kompanijos „Rail Skyway Systems” įstatinio kapitalo, tai jį sudaro tarptautinių ekspertų įvertinta intelektualioji nuosavybė, kurios vertė viršija 136 milijardus svarų. Visa ši informacija – jokia paslaptis.
Tuo tarpu Anatolijus Junickis yra pasirengęs dar kartą papasakoti apie visa tai tiems, kas jo kompanijos veiklą laiko sukčiavimu bei pateikti visus būtinus dokumentus. Tam jis asmeniškai pakvietė į savo būstinę ir premjerą Algirdą Butkevičių, ir „Swedbank“ vyresnįjį analitiką Nerijų Mačiulį, ir Lietuvos Centrinio banko atstovą Mindaugą Milešką, ir Lietuvos susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių, ir žurnalistus, sukurpusius tuos purvinus paskvilius, ir visą tą nesąmonę spausdinusių leidinių atstovus.
Daug ką galėtų jiems papasakoti bei parodyti akademikas Junickis, kad įrodytų, jog investicinė sutartis su Lietuvos Šiaulių miestu yra labiau naudinga Lietuvai – šaliai, kurios ekonomika laikosi vien Europos Sąjungos dotacijų dėka, negu kompanijai „Rail Skyway Systems”. Jis galėtų papasakoti apie savo pasiūlymą įsteigti stebėtojų tarybą, susidedančią iš mokslininkų, profesorių, vedančiųjų Lietuvos ekonomistų, kuri kontroliuotų kompanijos veiklą bei sudarinėtų ataskaitas. Jis parodytų dokumentą, patvirtinantį 1 milijono litų ( 290 tūkstančių eurų) dydžio užstato pervedimą į Šiaulių savivaldybės sąskaitą.
Tačiau į Junickio pasiūlymą susitikti bei konstruktyviai aptarti visus ginčytinus momentus taip niekas ir neatsiliepė. Matyt, jog tiesa jiems nereikalinga…
Algė Žukauskaitė
