Kauno meras Andrius Kupčinskas mano, kad Lietuvoje turėtų būti sugrąžinta miesto burmistro pareigybė. Burmistras būtų renkamas tiesiogiai ir pakeistų merą.
Anot A.Kupčinsko, tarpukariu Lietuvoje veikusi burmistro pareigybė šalies gyventojams yra „istoriškai artima“: Lietuvoje nuo XV a. miestų , gavusių savivaldos teisę, gyventojai rinko burmistrus iš miesto tarybos narių.
Nepriklausomos Lietuvos laikais burmistru buvo vadinamas miesto valdybos pirmininkas. Pagal 1931 m. įstatymą jį rinkdavo miesto taryba 7 metų laikotarpiui ir tvirtindavo apskrities viršininkas arba vidaus reikalų ministras (didžiuosiuose miestuose).
Burmistras sprendė visus miesto reikalus ir tik kai kuriems klausimams spręsti savo nuožiūra šaukė miesto tarybos posėdžius.
„Visuomenė pageidauja, kad savivaldybėms vadovautų tas žmogus, kuris gauna didžiausią rinkėjų pasitikėjimą. Todėl subrendo laikas įteisinti tiesioginius merų rinkimus“, – mano Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Pagal jo pristatytą koncepciją, tiesiogiai renkamas meras vykdytų vietos valdžią savivaldybėse ir būtų vykdomoji (toks, koks dabar yra administracijos direktorius, tik su šiek tiek platesnėmis teisėmis) gyventojams (ir galbūt savivaldybės tarybai) atskaitinga institucija, turinti aiškiai apibrėžtus įgaliojimus ir atsakomybę.
Tiesioginiuose rinkimuose merai renkami Vokietijoje, kai kuriose Italijos provincijose, Vengrijoje, Norvegijoje. Nuo 2010 metų merai tiesiogiai yra renkami ir Lenkijoje.
Meras tiesiogiai renkamas kai kuriose Didžiosios Britanijos grafystėse, kai kuriose JAV ir Kanados valstijose. Čia merų rinkimo būdas priklauso nuo pačios vietos bendruomenės pasirinkimo.
Naujas modelis galėtų būti taikytas tik pakeitus Lietuvos Respublikos Konstituciją, parengus naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymą ir pakeitus kitus įstatymus.
Dėl šios Konstitucijos pataisos Seime turėtų būti balsuojama du kartus, o tarp balsavimų daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už jį balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.
Įteisinus tiesioginius mero rinkimus, pasak A.Kupčinsko, atsivertų daugiau galių merui, nes pagal dabartinį modelį jo rankos „surištos”, rinkimai sustiprintų savivaldą, taip pat padidintų savivaldybių savarankiškumą, mero rinkimai taptų demokratiškesni, o miesto meras atstovautų ne partiniams, o bendruomenės žmonių interesams. Taip pat baigtųsi turgų primenančių koalicijų formavimas ir performavimas savivaldybių tarybose. Būtų panaikinta įsišaknijusi ydinga praktika orientuotis į siaurus grupinius interesus.
Tiesioginių mero rinkimų privalumas: jeigu meras nepateisins rinkėjų lūkesčių, jis nebus antrą kartą išrenkamas miesto vadovu. Tuo tarpu dabar pačios partijos sudaro kandidatų sąrašus. Aukščiausiai esantys patenka į tarybą, kurios dauguma iškelia kandidatą į merus. Juo gali tapti ir tas pats rinkėjų lūkesčių nepateisinęs žmogus.
Jeigu tiesiogiai išrinktam merui būtų suteikta galia pačiam spręsti kai kurias miesto problemas, tose srityse sumažėtų biurokratizmas.
Kaip žinia, Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar 2010 m. kovą siūlė pirmiausia į Konstituciją įrašyti principinę nuostatą, kad meras yra renkamas tiesiogiai, o jo įgaliojimų klausimą spręsti vėliau atskirais įstatymais ir poįstatyminiais aktais.
2011 m. per savivaldos rinkimus Kaune Andrius Kupčinskas gavo 13 307 kauniečių pirmumo balsų. Tačiau meru taryba patvirtino vos rinkimų slenkstį peržengusio Liberalų sąjūdžio atstovą Rimantą Mikaitį, kuris surinko 2326 pirmumo balsus (pagal šį rodiklį R. Mikaitis yra 18-as Kauno taryboje).
KK inf.
