Skaitytojo komentaras
Kaip bebūtų gaila dabartiniam prezidentui Valdui Adamkui, tačiau prezidento rinkimai, kuriuose jis jau nebegalės dalyvauti, nenumaldomai artėja. Jau 2009 metų kovo 13 dieną paaiškės galutinis kandidatų į Lietuvos Respublikos Prezidento postą kandidatų sąrašas. Ir nors šiandien žinoma vos keletas galimų kandidatų, tačiau jau dabar galima drąsiai pasakyti, kam apie galimybę užimti prezidento postą galima tik svajoti.
Pirmiausia tai buvusiam sostinės merui – Liberalų ir centro sąjungos pirmininkui Artūrui Zuokui. Taip pat – buvusiam Lietuvos generaliniam prokurorui Artūrui Paulauskui, buvusiam Seimo
pirmininkui Viktorui Muntianui bei per apkaltą iš prezidento posto nušalintam partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkui prezidentui Rolandui Paksui.
Tačiau jeigu A.Zuokas, A.Paulauskas, V. Muntianas savo autoritetą paprastų žmonių tarpe elementariai sunaikino patys, tai Rolandas Paksas po 2004 metu balandžio 6 dienos įvykdyto perversmo yra politinėje izoliacijoje. Po 2004 metų Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris, reikia manyti, sąmokslo iniciatoriams buvo žinomas iš anksto, jis negali užimti nei prezidento, nei Seimo nario, nei ministro ar ministro pirmininko posto. Po 2011 metų jis negalės būti ir tarybos nariu.
Vienintelis Rolando Pakso šansas sugrįžti į politinę areną bei pakovoti už prezidento postą – tai partijos Tvarka ir teisingumas pergalė Seimo rinkimuose bei Konstitucijos pakeitimas. Tačiau tol, kol valdžioje bus konservatoriai arba socialdemokratai, jis apie tai gali tik pasvajoti.
Tačiau jeigu su politiniais lavonais vienaip ar kitaip viskas aišku, tai į klausimą, kas po prezidento rinkimų užims Prezidentūrą, iki šiol negali atsakyti nė vienas iš politologų.
Kaip ten bebūtų, tačiau greičiausiai vadinamąjį kandidatų sąrašą sudarys šie politikai: Europos komisarė Dalia Grybauskaitė, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pavaduotojas, Seimo narys Valentinas Mazuronis, Socialdemokratu partijos pirmininkas, buvęs ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas bei Tautos prisikėlimo partijos įkūrėjas Arūnas Valinskas. Tačiau nepraėjus net pusmečiui po triumfo Seimo rinkimuose, Tautos prisikėlimo partija prarado beveik visa savo reitingą.
O kodėl eurokomisarė Dalia Grybauskaitė turi tokį milžinišką autoritetą? Atsakymas paprastas. Po įstojimo į Europos Sąjungą Lietuvos žmonės patyrė didžiulį nusivylimą. Didėjanti infliacija, nedarbas, valdžios arogancija. Tai tik keletas faktų, rodančių, jog eilinių Lietuvos žmonių gyvenimas blogėja. Todėl dabar mes vėl ieškom vado. Gelbėtojo, kuris, daugelio manymu, sugebės pakeisti situaciją į gerą pusę.
Tačiau ar iš tiesų Dalia Grybauskaitė bus pajėgi ir pakankamai galima tą padaryti? Asmeniškai aš abejoju. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, išrinkta Prezidente ji nebegalės pati spręsti ekonominių klausimų. Be to, jei kas nors naiviai galvoja, kad po Dalios Grybauskaitės išrinkimo Lietuvos Respublikos Prezidente mokesčių politika bus iš esmės pakeista, tai galiu pasakyti, jog taip manantys labai greitai nusivils. Nes Grybauskaitė bus 100 proc. lojali Permainų koalicijos sprendimams ir kurčia protingiems opozicijos pasiūlymams.
O kaipgi kiti mūsų kandidatai? Kalbant apie Valentiną Mazuronį, kuris jau buvo keliamas partijos Tvarka ir teisingumas kandidatu į ministro pirmininko postą, galima drąsiai pasakyti, jog pagrindinis jo prezidentavimo tikslas bus Rolando Pakso reabilitavimas bei esminis konstitucinės reformos įgyvendinimas. Tačiau tokia, be jokios abejonės, naudinga iniciatyva sukels milžinišką Permaino koalicijos vadų pasipiktinimą, todėl jiems palanki bei priklausanti teisėsauga ras dar vieną Borisovą, ir įvykdytas sąmokslas dar prieš vieną prezidentą. Nes, kaip žinoma, kai kurie mūsų valdžios vyrai vadovaujasi Josifo Stalino principu: „Yra žmogus, yra problema; nėra žmogaus, nėra problemos“.
Jei Prezidento rinkimus laimėtų Gediminas Kirkilas, kuris šiuo metu įeina į pačių nepopuliariausių politikų dešimtuką, tuomet jam bus labai sunku dirbti išvien su Permainų koalicijos Vyriausybe, ir todėl galimi priešlaikiniai Seimo rinkimai.
O kalbant apie Arūną Valinską, tai galima drąsiai pasakyti, kad jis ne tik nepageidaujamas, bet net pavojingas politikas. Jo atėjimo į Prezidentūrą atveju Prezidentūra, kaip ir pats prezidentas, bus paverčiama į antrą respubliką. Apie prezidento veiklą žmonės žinos tiek, kiek nuspręs pats
Arūnas Valinskas.
Kaip ten bebūtų, tačiau galima drąsiai pasakyti, jog nė vienas iš galimų kandidatų niekada neturės 100 procentinės Lietuvos piliečių paramos. O tai reiškia, jog kaip Valinskas, kaip Grybauskaitė, kaip Mazuronis, taip ir Kirkilas bus priklausomi nuo vienos ar kitos politinės partijos. O prezidentas dėl pasenusios Konstitucijos ir toliau labiau primins vestuvinį generolą, negu tikrąjį valstybės vadovą.
Romanas Čabanas
2009-02-09
