Atrodo, vakar Prezidentūroje pagaliau buvo išspręstas daugiau nei mėnesį trukęs valdančiosios koalicijos konfliktas dėl dviejų FNTT pareigūnų. Pas Prezidentę premjeras Andrius Kubilius susitarė su Liberalų ir centro sąjungos pirmininku Algiu Čapliku, kad konfliktas baigiamas, o nuolaidas padaro abi pusės: FNTT vadovų sugrąžinimo į pareigas klausimas sprendžiamas teisinėmis priemonėmis, o VRM ministras R.Palaitis, vardan koalicijos stabilumo, atsistatydina. Taip pat sutarta dėl FNTT reformos ir dėl to, kad šalys (turbūt turimi omenyje konservatoriai) baigia šiuo klausimu politikavimą ir viešą interpretavimą.
Po tokio abiejų pusių susitarimo įvyko trumpas brifingas žurnalistams, tuo tarsi „užantspauduojant“ politines paliaubas.
Tačiau jeigu liberalcentristai laikėsi susitarimo padėti tašką šioje istorijoje ir daugiau neinterpretuoti šio susitarimo, tai konservatoriai savo „buldozerį“ stūmė toliau: Seimo pirmininkė Irena Degutienė šiandien žurnalistams toliau tęsė seną giesmelę – kad „teisingumas turi būti atstatytas“.
Akivaizdu, kad poniai Irenai Degutienei, kaip aukštai politikei, toks dalykas kaip „žodžio laikymasis“ ar „susitarimas su koalicijos partneriais“ (įvykęs, beje, pas Prezidentę) nieko nereiškia. Kartais Irena Degutienė, susidaro įspūdis, elgiasi visai ne kaip Seimo pirmininkė, bet kaip nuo karvės uodegos prie žurnalisto mikrofono atsidūrusi melžėja – kuri, atėjusi nuo karvės, geriau už valstybės saugumo instituciją, geriau už slaptąsias tarnybas ir už pačią Prezidentę viską šioje valstybėje žino: kas čia kaltas ir t.t. Panašiai kaip tos tarsi „nuo karvės uodegos” į radijo eterį paskambinusios „melžėjos” – viską žinančios, viską išmanančios, todėl Prezidentė turinti daryti, kaip nori jos.
Taip ir dabar: tik vakar premjeras Andrius Kubilius sutarė, kad koalicijos griovime dedamas taškas, ir kad nuolaidas šiame konflikte padaro abi konfliktuojančios pusės, jau šiandien nuo ryto Irena Degutienė toliau gieda seną giesmelę. Ar tai reiškia, kad Irena Degutienė nenori valstybėje stabilumo?
Kai, atrodytų, konfliktas jau išspręstas, atsiranda dar vienas žarijų kurstytojas – Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis. Jis jau nuo ryto per žiniasklaidą spaudžia R.Palaitį greičiau nešti atsistatydinimo pareiškimą. Kodėl tokia skuba?
Berods, Eligijus Masiulis vakar susitikime pas Prezidentę nebuvo ir nežino, kad koalicijos partneriai sutarė, kad ši situacija bus išspręsta per dvi savaites. Tai yra, kad R.Palaitis užbaigs pradėtus darbus, ir tada atsistatydins. R.Palaitis viešai, stovėdamas šalia Prezidentės, žurnalistams pareiškė, kad dėl stabilumo valstybėje ir kad koalicija galėtų dirbti toliau, jis pateiks atsistatydinimo pareiškimą.
Jeigu kultūros ministras A.Gelūnas, deleguotas į A.Vyriausybę A.Valinsko, iškilus grėsmei, kad A.Kubilius, norėdamas sugriauti koaliciją, gali Prezidentei nunešti Prezidentei liberalcentristų ministrų atstatydinimo teikimus, perbėgo pas Eligijų Masiulį, kaip jis sakė žiniasklaidai, kad „užbaigtų darbus“, tai kodėl VRM ministras R.Palaitis turi atsistatydinti jau šiandien, jeigu pas Prezidentę buvo sutartas laikotarpis, kad R.Palaitis, kaip ministras, irgi galėtų užbaigti darbus?
Juk, jeigu R.Palaitis pasakė, kad atsistatydins, vadinasi, taip ir bus. Tuo tarpu dabar klausimas kyla kitas: kam tas skubėjimas, kad jau „šiandien“? Kad laikinasis VRM ministras, pvz., R.Juknevičienė, kol vietoj R.Palaičio bus paskirtas naujas VRM ministras, įvykusio FNTT vadovo konkurso rezultatus anuliuotų?
Taigi, E.Masiuli, kam tas spaudimas R.Palaičiui atsistatydinti „jau šiandien”, a? Susidaro įspūdis, kad kai kam labai nenaudinga, jog valstybė sugrąžinama į stabilumo vėžes ir kai kam labai reikia valstybėje kelti bangas. Gal E.Masiulis galėtų viešai atsakyti, ar atsakymas į klausimą – kam reikia, kad valstybėje „prie Grybauskaitės” nebūtų stabilumo – neslypi vienoje Turniškių rezidencijoje, kurioje E.Masiulis ne taip seniai aptarinėjo Lietuvos politinio gyvenimo perspektyvas?
