Kardinolo Audrio Juozo Bačkio kalba iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime
Gerbiamieji,
atmintis yra duota žmogui, kad jis išmoktų svarbią gyvenimo pamoką: esame sukurti drauge gyventi, mylėti, kovoti ir saugoti vienas kitą. Tik atminties dėka, kaupdamas patirtį ir išskleisdamas geriausias kūrybines galias žmogus gali kurti taika, solidarumu ir garbingumu grįstą visuomenę.
Sausio 13-oji mūsų atmintyje giliai įsirėžusi skaudžios netekties ir drauge – didvyriškos aukos patirtimi. Ji primena mums, už ką žuvo arba sunkiai nukentėjo tie Lietuvos vaikai, kurių atminimą kasmet pagerbiame iškilmingais minėjimais. Už tėvynės laisvę, už savo valstybę, už šalies ateitį šie mūsų broliai ir sesuo paguldė savo galvas arba prarado sveikatą. Su mumis čia drauge žuvusiųjų artimieji, kuriems ši diena visuomet yra ir bus sunkus išbandymas atmintimi. Nuoširdžiai dalijamės su jais netekties skausmu.
Atmintis įpareigoja mus ne tik gerbti prasmingai žuvusius, bet susieti atmintį su mūsų gyvenimu, saugoti ir ginti laisvę. Tik taip liks tvari krauju aplaistyta Sausio 13-osios pergalė.
Laisvė – ypatingas žodis visiems lietuviams: miškuose kovojusiems partizanams, Sibiro platybėse vargusiems tremtiniams, išeivijoje garsinusiems mūsų tautos istoriją ir kovojusiems už jos laisvės bylą, Sausio 13-osios naktį budėjusiems parlamente ir išėjusiems į Vilniaus gatves. Visi šie žmonės laisvės siekė priimdami tai kaip savo pareigą ir atsakomybę, kuri ne vieną jų nuvedė iki mirties.
Atmintis beldžiasi į mūsų sąžinę klausdama kiekvieno: ką aš padariau ir ką privalau padaryti dėl savo tautos, savo valstybės? Valstybės gėris visų pirma yra teisingumas visiems ir kiekvienam. Popiežius Benediktas XVI enciklikoje Dievas yra meilėmums primena, kad „teisingumas yra visos politikos tikslas ir todėl vidinis matas“. Ar tikrai tiesa ir teisingumas yra kiekvieno mūsų matas ir pasirinkimų kriterijus? Ar turime drąsos darydami sprendimus vadovaujantis tiesa ir teisingumu, o ne savo materialinės ar politinės naudos vaikymusi? Popiežius Benediktas XVI toliau sako, kad praktinis protas, reikalingas šiam sprendimui, „nuolatos apvalytinas, nes jo etinis aklumas, atsirandantis viršų paėmus interesui bei galiai, yra niekada iki galo nepašalinama grėsmė“ (Deus Caritas est, 28).
Įsitikinimas, kad elgiasi teisingai ir garbingai, vedė ir palaikė Lietuvos žmones Sausio 13-ąją. Toks įsitikinimas kėlė pavojų, net mirtiną pavojų. Visi, kurie buvo parlamente ir gatvėje, suprato šį pavojų, tačiau tikėjimas, kad yra aukštesnis Teisingumas, neleido jiems pabūgti, pranoko natūralią žmogišką baimę ir savisaugą.
Prasminga, kad Sausio 13-ąją minime ne tik žuvusiuosius, bet visus, kurie stojo į kovą už laisvę ir teisingumą. Nuoširdžiai sveikinu Laisvės premijos laureatus: pirmąjį atkurtos Nepriklausomos Lietuvos vadovą profesorių Vytautą Landsbergį ir Prezidentą Valdą Adamkų.
Pagerbdami profesorių V. Landsbergį kartu su daugeliu Lietuvos žmonių iškeliame jo neginčijamus nuopelnus, įžvalgumą ir toliaregiškumą atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę, pradedant ir įtvirtinant naują šalies istorijos etapą. Jo drąsa ir tikėjimas palaikė žmonių viltį, sutelkė juos į kovą už Lietuvos laisvę. Profesoriaus Landsbergio vadovaujama valstybė priėmė nepaprastai svarbius sprendimus, pasiekė Lietuvos tarptautinį pripažinimą, parengė piliečių valia priimtą, demokratinę bei vakarietišką visuomenės raidą įtvirtinančią Konstituciją.
Prezidentas V. Adamkus atstovauja dideliam būriui išeivių, kurie nenuilsdami darbavosi, kad priartintų Lietuvai laisvę. Savo meilę tėvynei ir Amerikoje įgytą patirtį Prezidentas Adamkus panaudojo Lietuvoje sumaniai vadovaudamas valstybei. Jis plėtojo demokratiją, rūpinosi žmogaus orumu bei visuomenės santarve, stengėsi užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, sergėjo teisinės valstybės pagrindus. Garbingai atstovaudamas Lietuvai užsienyje, Prezidentas skatino įsitraukimą į Europos Sąjungą, gynė kitų tautų teisę apsispręsti už laisvę.
Jeigu reikėtų keliais žodžiais apibūdinti profesoriaus V. Landsbergio ir Prezidento V. Adamkaus veiklą, manau, kad geriausiai tiktų: garbingumas ir sąžiningumas. Mano įsitikinimu, tai gražiausios žmogaus savybės, kurios pasitarnauja teisingumui ir laisvei. Noriu tikėti, kad šiuos garbingus mūsų tautos vyrus pagerbę Laisvės premija, mokėsite pasinaudoti jų išmintimi ir patirtimi, kurią jie taip dosniai visiems – politikams, valstybės veikėjams ir kiekvienam piliečiui – dovanoja.
Atmintis iš tautos istorijos lobyno iškelia daug gražių dalykų, kurie turtina dabartį, maitina sąmoningumą. Šiandien nereikia eiti į gatves ir ginti parlamento, tačiau nerimo dvasia tvyro tarp mūsų. Karo šmėkla klaidžioja po pasaulį, visiems keldama grėsmę. Būkime budrūs! Te neužmiega mūsų sąžinė. Gerbkime tiesą ir teisingumą. Nepasiduokime trumpalaikiam valdžios ir galios žavesiui, nepailsdami tarnaukime žmonėms kurdami teisingą ir dorą valstybę. Ir tegu toji valstybė rūpinasi kiekviena šeima, auginančia ateities kartą. Perduokime jaunimui meilę tiesai ir laisvei, kad jie ją brangintų ir, jeigu reikės, drąsiai apgintų.
Laisvės gynėjai tikėjo ir tiki Lietuvos ateitimi. Jų sąžinėse gyveno įsitikinimas, kad stoja už teisingumą ir tiesą, kad gina žmones ir jų teises. Jie tikėjo ir tiki, kad jiems padeda Dievas. Linkiu Lietuvos žmonėms, linkiu valstybės vadovams ir šiandienos politikams būti laisvės gynėjų dvasios įpėdiniais. Tai yra, gyventi ir elgtis taip, jog visada galėtume su nuoširdžiu tikėjimu tarti: man padeda Dievas.
