Giedrė Gorienė
Nėra klausimų – kai kyla skandalas, visuomet geriausia išgirsti „kas“ ir „kaip“ iš pirmų lūpų. Todėl žiniasklaidoje pasirodžius kaltinimams Seimo pirmininko A.Valinsko atžvilgiu (dėl jo ryšių su „daktarais“), kreipiausi į Seimo pirmininką A.Valinską dėl interviu – galvojau, politikas pasakys tiesiai šviesiai, kas čia dabar vyksta ir kodėl. Tačiau Seimo pirmininkas, matyt, nutarė nuo žiniasklaidos atsiriboti ir pasinaudoti proga patylėti, todėl versijas, kodėl iš Seimo pirmininko verčiamas Arūnas Valinskas, iš to, kas buvo žiniasklaidoje rašyta, belieka pasidaryti tik patiems.
Versija Nr. 1. A.Valinskas – rusų projektas?
Nuo to momento, kai garsus Lietuvos šoumenas Arūnas Valinskas metė iššūkį veikiančioms Lietuvos partijoms ir, įkūręs Tautos prisikėlimo partiją, panoro eiti į didžiąją politiką, pirma mintis buvo tokia: tai – naujas Rusijos projektas.
Kodėl taip pamaniau? Akivaizdu: Arūno Valinsko „Dviračio žyyynios“ į politiką įvedinėjo ar kūrė įvaizdį vadinamiesiems Rusijos projektams (Artūras Paulauskas („Dujotekana“), Viktoras Uspaskich) ir „sudirbinėjo“ jų konkurentus; jo laidoje nuolat buvo tyčiojamasi iš Lietuvos savanorių (Prūdo-Bugailiškio personažas), Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio, konservatorių; Arūno Valinsko prodiusuojamuose televizijos projektuose buvo apstu prorusiškų motyvų, o per vieną naujametį žiburėlį dvyliktą valandą per naujuosius metus Lietuvą su naujais metais pasveikino Viktoras Uspaskich … rusų kalba: „S novym godam, druzja!“.
A.Valinsko žmona Inga Valinskienė irgi nuolat buvo „netoli“ Viktoro Uspaskicho: per jo raugintų agurkėlių pristatymą Seimo restorane Inga Valinskienė dainavo rusiškas dainuškas.
Apie tai, kokioje ir kieno šaudykloje Arūno Valinsko komanda aptarinėdavo „Dvyyyračio žinių“ scenarijus, – irgi vieša paslaptis. Tuo tarpu geri santykiai su Artūru Paulausku iš viso nebuvo jokia paslaptis: Artūras Paulauskas, kaip advokatas, gynė Arūną Valinską, kai jam buvo iškelta baudžiamoji byla už melagingą pranešimą apie „padėtą bombą“, Arūno Valinsko „Dvyyyračio žinios“ „drožė“ A.Paulausko politinius konkurentus (ypatingai A.Paulauską Prezidento rinkimuose aplenkusį ir Lietuvos prezidentu 13 mėnesių pabuvusį Rolandą Paksą), o per A.Valinsko „Auksinių svogūnų“ koncertą Alytuje A.Paulauskas sėdėjo garbingiausioje vietoje (šalia Tauragės nusikalstamo pasaulio autoritetu tituluojamo Arūno Pukelio, pravarde „Švinius“, beje).
Taigi iki 2008 metų mano akyse Arūno Valinsko įvaizdis buvo toks: Viktoras Uspaskich yra Lietuvos „caras“, o Arūnas Valinskas ir jo šou – tai „autai“ ant Lietuvos didžiąją politiką panorusių užkariauti ir didžiąją politiką daryti „Rusijos projektų“ kojų.
Versija Nr. 2. A.Valinskas – saugumo projektas?
Tačiau 2008 metų rudenį, jau prasidėjus Seimo rinkimų kampanijai, vienas Liberalų ir centro sąjungos pirmininko Artūro Zuoko aplinkos žmogus, visiems viešai spėliojant, kieno gi projektas gali būti Arūnas Valinskas, man tyliai į ausį šnypštelėjo: „Arūnas Valinskas – tai Zuoko projektas. Po Seimo rinkimų šios partijos susijungs“.
Bet – Seimo rinkimai praėjo, „valinskininkai“, tiek „zuokininkai“ suėjo į vieną – valdančiąją koaliciją, tačiau dvi partijos netapo viena.
O visai neseniai paaiškėjo, kad Tautos prisikėlimo partija yra sudaryta iš dviejų žmonių grupių – „zuokininkų“ ir „žiemelininkų“. Tačiau iš abiejų stovyklų siūlai driekėsi vis tiek į vieną centrą – Valstybės saugumo departamentą. O kadangi Valstybės saugumo departamente – taip pat grupuotės, tai kyla klausimas, kuri saugumiečių grupuotė kuravo šitą projektą: „rusų“ ar „amerikonų“? O gal … abi?
Štai šitoje vietoje reikėtų padaryti ekskursą į praeitį. 2006 metų spalio 21 d. Pociūnų aerouoste, pilotuodamas lėktuvą, žuvo artimas Arūno Valinsko draugas – kelių komercinių radijo stočių savininkas Hubertas Grušnys. Keistas sutapimas: kitą dieną jis turėjo susitikti su Amerikos pareigūnų, atlikusių tyrimą Lietuvoje, grupe.
Kaip pasakojo „Karšto komentaro“ šaltiniai, buvo skirta didžiulė pinigų suma pastatyti radijo stotį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, ir iš ten turėjo būti transliuojama „antilukašenkinė“ programa rusų kalba Baltarusijos gyventojams, o šios programos transliacija turėjo siekti Minską. „Tačiau mes perėjome Lietuvos ir Baltarusijos sieną ir nustėrome, nes radome, kad programa buvo transliuojama tik 15 kilometrų spinduliu, apie Minską nebuvo net kalbos, o transliacijos lauke – vien tik miškai ir keli kaimai“, – tyrimo rezultatus „Karštam komentarui“ pasakojo vienas amerikietis.
Kadangi H.Grušnys, pasak šaltinių, buvo vienas iš šito projekto dalyvių, tai amerikiečiai norėjo iš jo sužinoti, kur dingo projektui skirti pinigai – ar jų nepasisavino tą projektą kuravę kai kurie saugumiečiai ar valdininkai?
Tačiau susitikimas neįvyko: susitikimo su amerikiečiais išvakarėse H.Grušnys netikėtai užsimušė.
Arūnas Valinskas, kaip vienas artimiausių jo draugų, gražiai paminėjo draugo mirtį ir jo radijo stotyje pradėjo vesti radijo laidas.
Ar žinojo A.Valinskas apie Baltarusijos demokratizavimo projektą, kuriame dalyvavo jo draugas H.Grušnys?
Gijos, vedančios į Valstybės saugumo departamentą iš abiejų Tautos prisikėlimo partijos stovyklų, leidžia manyti, kad galbūt ir taip. O projekto baigtis – kad radijo transliacijos Minsko nepasiekė, leidžia susidaryti įspūdį, kad šito projekto kuravimas Lietuvoje buvo patekęs į saugumiečių, dirbančių Kremliui, rankas. Nes kam, kam, bet amerikietiška demokratija Baltarusijoje Rusijai nereikalinga nė per snaiperio šūvį – Rusijai per akis ir „Amerikos Lietuvoje“.
Kodėl verčiamas A.Valinskas?
Į klausimą, kodėl norima atstatydinti Seimo pirmininką Arūną Valinską, atsakymą žino turbūt kiekvienas darželinukas: Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas „susidėjęs“ su banditais. Būtent tai jau kelias savaites „trimituoja“ žiniasklaida, gavusi šito „nusikaltimo“ įrodymus – anoniminius laiškus su nuotraukomis ir slapta darytais vaizdo įrašais. Matosi, kad filmuota slapta, vadinasi, tai – slaptųjų tarnybų medžiaga.
Tačiau mane domina visai kitas klausimas: šita medžiaga – jokia naujiena (oficialus šios informacijos išmetėjas į viešą erdvę – Seimo narys, buvęs komisaras (!) Aleksandras Sacharukas, kaip rašė žiniasklaida, turintis ryšių su VSD 9-os valdybos viršininku) , tad kodėl šita informacija pasirodė būtent dabar, kai iki Seimo rudens sesijos liko vos kelios savaitės? Ir kodėl prezidentė Dalia Grybauskaitė iš karto ėmėsi iniciatyvos atstatydinti Seimo pirmininką Arūną Valinską? Kodėl Seimo narys A.Sacharukas, žinodamas apie Seimo pirmininko ryšius su „daktariniu“, tylėjo lyg kokia Marytė Melnikaitė iki šiol ir tik dabar, mostelėjus nematomai burtininkų lazdelei, pradėjo puolimą, kurio atomazga aiški – Arūnas Valinskas bus išmestas iš Seimo pirmininko posto?
„Karšto komentaro“ versija– A.Valinskas nepateisino „rusų“ lūkesčių?
Po Viktoro Uspaskicho projekto žlugimo (Darbo partijos pirmininko pabėgimo į Maskvą, baudžiamosios bylos iškėlimo Darbo partijai ir akivaizdaus Darbo partijos „garo nuleidimo“ politiniame gyvenime), Rusija patyrė baisų smūgį visose Baltijos šalyse: vadinamieji „rusų projektai“ buvo konkrečiai užspausti. Todėl politikoje prireikė naujų vėjų. Ir Lietuvoje tokiu vėju, manau, galėjo būti „autas“ nuo „caro“ Viktoro Uspaskicho kojų – Arūnas Valinskas su savo komanda.
Triuškinančiai laimėjęs Seimo rinkimus, Arūnas Valinskas įsijungė į konservatorių formuojamą valdančiąją koaliciją ir tapo Seimo pirmininku. Kaip jis pats sako, „vienu iš trijų valstybės pareigūnų“.
Tačiau prieš Seimo rinkimus kuluaruose sklandė visiškai kitokie gandai: po Seimo rinkimų buvo suplanuota socialliberalų – valstiečių liaudininkų – darbiečių (!) – „valinskininkų“ – (socdemų) koalicija. Bet rinkėjams pakoregavus Seimo sudėtį – į Seimą nepateko socialliberalai ir valstiečiai liaudininkai, A.Valinskas ir komanda atsidūrė konservatorių stovykloje. „Priešų“ stovykloje savą turėti – didžiulis pasiekimas, už tokius nuopelnus galima ir Raudonosios žvaigždės ordinu žmogų apdovanoti, tačiau šiuo atveju atsitiko vienas „bet“. Arūnas Valinskas taip įsijautė į V.Landsbergio politiką ir taip ėmė „talžyti“ Rusiją iš kairės ir iš dešinės, kad, likus iki Lietuvos prezidento rinkimų mėnesiui, Kremliaus žiniasklaida jau viešai pradėjo melstis, kad tik Lietuvos prezidento rinkimus laimėtų Dalia Grybauskaitė, jau iš anksto ją vadino „Lietuvos prezidente“ (ne kandidate į prezidentus) ir džiaugėsi, kad, pradėjusi eiti prezidento pareigas, ji pirmiausia pakeis Seimo pirmininką Arūną Valinską.
Ir iš tiesų, jei žiūrėtume per tą prizmę (kad Arūnas Valinskas galėjo būti naujasis „rusų projektas“), tai rusai iš tiesų turėtų dėl ko ant Arūno Valinsko pykti – mat, tapęs Seimo pirmininku, „parsidavė“ Vytautui Landsbergiui ir amerikonams. Todėl akivaizdu, kad istorija kartojasi, ir Arūno Valinsko laukia Rolando Pakso baigtis: atstatydinimas iš užimamų pareigų (mat Rolandas Paksas, po 2002 metų gruodžio mėn. Kaliningrado „pasitarimo“ į Lietuvos prezidentus atėjęs Jurijaus Borisovo pinigais, pradėjęs eiti Lietuvos prezidento pareigas, pirmiausia nuskrido ne į Maskvą, o į … Afganistaną, amerikiečių prašymu atliekančių tarptautinę misiją Lietuvos karių).
Kada galėjo būti priimtas nutarimas šalinti Arūną Valinską iš Seimo pirmininko pareigų?
Turbūt po pirmosios „Žalgirio“ judėjimo spaudos konferencijos kovo mėnesį.
Prieš šią spaudos konferenciją Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas apsilankė leidėjo Vito Tomkaus namuose. Pasak V.Tomkaus, A.Valinskas turėjo dalyvauti ir „Žalgirio“ spaudos konferencijoje (kurioje dalyvavo vadinamųjų „rusų projektų“ atstovai – Rolando Pakso pavaduotojas Juozas Imbrasas, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich), tačiau dėl nežinomų priežasčių neatvyko. Spaudos konferencijoje buvo kalbama apie būsimą „kraujo praliejimą“ ir „kad po penkių mėnesių visi (valdžia) bus nušluoti“.
Panašiu metu, jau artėjant Prezidento rinkimų kampanijai, „Karštą komentarą“ pasiekė toks planuojamas scenarijus: balandžio 25 d. policininkai surengia mitingą; policininkų vedama, prie Seimo susirenka mažiausiai 10 tūkstančių žmonių minia, kyla riaušės, policija į policiją nešaudo, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė į gatves išveda kariuomenę, ir tada ant balto žirgo išjoja kandidatas į prezidentus. Jis mosteli savo burtų lazdele, situacija stabilizuojasi, ir jis su Dalia Grybauskaite išeina į antrą prezidento rinkimų turą. O tada jau – tik „delo techniki“ (savo darbą padaro kažkas Valstybės saugumo departamente).
Tuo pačiu metu iš kelių šaltinių buvo gauta vienoda informacija: Tomkaus „štabas“ į prezidentus stumia Arūną Valinską.
Tomkaus dešinėje – revoliucijų specialistas Audrius Butkevičius (kuris kiek vėliau pavasarį buvo matytas vaikštantis po Žvėryną su Artūro Paulausko „dešine“ ranka – buvusiu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Alvydu Sadecku).
Per didžiąją žiniasklaidą visuomenėje kurstoma įtampa kėlė blogą įspūdį. Bet… Staiga atsitiko vienas netikėtas dalykas – ar taip atsitiko iš tiesų, ar tyčia (kad nereikėtų atlikti savo „juodojo vaidmens), Arūnas Valinskas nesurinko 20 tūkst. parašų, kas buvo būtina, norint tapti kandidatu į prezidentus.
Policininkai netikėtai atsiėmė pareiškimą dėl mitingo ir balandžio 25 d. planuotas daugiatūkstantinis mitingas neįvyko.
Užtat dabar vyksta tai, apie ką kovo mėnesį garsiojoje spaudos konferencijoje kalbėjo Vitas Tomkus: aktyvus pasiruošimas įvykiams „po penkių mėnesių“.
Prisiminkime – ši „pranašiška“ spaudos konferencija buvo kovą, o „po penkių mėnesių“ – tai rugsėjis. O kas vyksta artėjant rugsėjui?
Buvęs komisaras ir VSD 9-os valdybos viršininko draugužis, Seimo narys Aleksandras Sacharukas viešai paskelbia: „Arūnas Valinskas – „daktarinių“ atstovas“.
Ir Seimo pirmininko vertimo mašina užsisuko: anonimui išplatinus slapta darytus vaizdo įrašus ir senas nuotraukas.
Kažkur žiniasklaidoje praslysta nedidelė žinutė: Arūnas Valinskas mano, jog tai gali būti Rusijos kerštas. Dėl ESBO parlamentinės asamblėjos rezoliucijos, prilyginusios komunizmą nacizmui ir dėl Rusijos sulyginimo su Nigerijos piratais („Rusija tokia pat neprognozuojama, kaip ir piratai“). Tačiau nei politikai, nei politologai, nei didžioji žiniasklaida šitos A.Valinsko versijos nepastebėjo.
Ką rodo žiniasklaidos analizė?
Rodo, kad Kremliaus žiniasklaidos Rusijoje džiūgavimai, paskelbti per Lietuvos prezidento rinkimų kampaniją, ima tvirtintis: pirma iš trijų pavardžių, ką reikia pakeisti postuose, jau netrukus bus pašalinta iš užimamų pareigų. Tai – Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.
Tačiau įdomiausia, kad antras, pagal tą patį „Kremliaus ruporą“ Maskvoje, bus premjeras Andrius Kubilius.
Atkreipkite dėmesį: rugpjūčio 23 d. Baltijos šalių premjerai pasirašė susitarimą „siekti stalinizmo pasmerkimo visoje Europoje“.
Todėl jau dabar galime prognozuoti, kad, išvertus iš Seimo pirmininko posto Arūną Valinską tų pačių konservatorių rankomis, prasidės premjero Andriaus Kubiliaus vertimo kampanija. Kadangi jis nebuvo šoumenas ir su „daktarais“ nešventė, spėju, kad prieš jį bus panaudota „Gazpromo“ korta – į „Gazpromo“ paspęstus spąstus konservatoriai labai gražiai įkliuvo Kaune.
Trečias, pagal Maskvos žiniasklaidą, iš posto turėtų išlėkti užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Galima spėti, kad jam šį rudenį bus pasiūlyta kokio nors ambasadoriaus vieta arba pasiūlytas koks nors aukštas postas Briuselyje.
Taigi, nors premjeras Andrius Kubilius ir pareiškė, kad, atstatydinus iš Seimo pirmininko posto Arūną Valinską, valdančioji koalicija nesikeis, iš tiesų ji gal nesikeis kokį mėnesį. Ar du. Nes paimkite žiniasklaidą ir pažiūrėkite, kas šalia Aleksandro Sacharuko yra pagrindiniai komentatoriai Arūno Valinsko ir „daktarų“ klausimais?Naujosios sąjungos pirmininkas Artūras Paulauskas (pagrindinis rėmėjas – „Gazpromo“ dukterinė įmonė „Dujotekana“; partijos vykdomasis sekretorius – iš R.Stonio bendrovės deleguotas Vaidotas Pliusnis) ir buvęs generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius. O ką jis pasakė, įteikęs prezidentui Valdui Adamkui atsistatydinimo pareiškimą iš generalinio policijos komisaro posto? „Aš dar sugrįšiu“.
Taigi, regis, įvykiai bręsta.
Ir jeigu premjeras Andrius Kubilius mano, kad Arūno Valinsko pakeitimu šitas purvo pylimo skandalas ant vieno iš trijų valstybės pareigūnų užsibaigs (nes Andrius Kubilius labai geras „Gazpromui“ – įjungia žalią šviesą ES milijonams ir, užuot reikalavęs „Gazpromo“ vykdyti įsipareigojimus (investuoti 400 mln. Lt į Kauno termofikacinę elektrinę), leidžia „Gazpromui“ statyti naują elektrinę, tai jis labai klysta. Nes – biznis yra biznis, o didžioji politika yra didžioji politika. „Gazpromui“ naują elektrinę leis statyti ir tas premjeras, kuris nesieks, kad visoje Europoje būtų pasmerktas stalinizmas.
Ir pabaigai
Ar mes giname Arūną Valinską? Jokiu būdu. Jei „prisidirbo“ Arūnas Valinskas, turi atsistatydinti. Neatsistatydins garbingai – atstatydins Seimas. Ir tai, kaip „Karštam komentarui“ sakė kai kurie buvę A.Valinsko partijos bendražygiai, „bus jam atpildas už puikybę ir aroganciją, tapus Seimo pirmininku“.
Tačiau šalia viso to vertimo klausimų – kodėl būtent dabar ir kas už to iš tiesų slypi? – pamiršti jokiu būdu nereikėtų. Nes partijos vidinės rietenos dažnai būna ne šiaip sau vien tik elementarios rietenos dėl „puikybės“, „arogancijos“ ir pan. – kaip viskas yra iš tikrųjų, žino tik tas, kas sėdi prie „politikos valdymo pulto“ ir spaudo reikiamus mygtukus, kaip, pvz., ir tokį – reikiamu metu „nuleisti“ žiniasklaidai slapta nufilmuotą A.Valinsko ir „daktarinio“ rankos paspaudimą.
2009-08-26
