„Po manęs – nors ir tvanas“, – su tokiu šūkiu sparčiai darbuojasi socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybė, spartindama naujos atominės elektrinės statybas. Ūkio ministras V.Navickas su „Vilniaus prekybos“ (labiau žinomos kaip „Maxima“) berniukais triūsia dieną ir naktį, naktį ir dieną, kol galiausiai nusprendžia – naujoji atominė elektrinė bus statoma privataus, o ne valstybinio kapitalo pagrindu, ir „Vilniaus prekybos“ berniukai (šiame projekte dalyvaujantys kaip Vakarų skirstomieji tinklai) šiame „trigalvyje slibine“ turės ne 34 proc., bet 38 proc. akcijų.
Premjeras Gediminas Kirkilas, kaip visada, to, kas vyksta po kilimu, viešai nekomentuoja, tačiau jo gudrios akys, rodos, pasako viską kur kas geriau, negu kažkokie tušti žodžiai: jei konservatoriai galėjo prasukti „Mažeikių naftos“ privatizavimo istoriją, tai kodėl mes, socialdemokratai, negalime prastumti naujos atominės elektrinės statybos projekto? Juk pyragas didelis – „otkato“ visiems užteks…
Tačiau Gediminas Kirkilas šiuo atveju apsiriko: čia ne jis stumia naujos atominės elektrinės statybą „Vilniaus prekybos“ berniukų pagrindu, o „Vilniaus prekybos“ berniukai stumia naujos atominės elektrinės statybą per jį. O kad „Vilniaus prekybos“ berniukų socialdemokratų Vyriausybė nenuskriaustų, konservatoriai nuo Seimo dar skyrė ir savo prievaizdą – Seimo narį Audrių Ažubalį. Nes, jei kas pamiršote, „Vilniaus prekyba“ buvo įsteigta ne šiaip kada nors, bet būtent konservatorių (Vagnoriaus žiauriojo) valdymo eros laikais, kai Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio pavaduotoju buvo toks „Moki žodį, žinai kelią“, kuris, pasirodo, yra kilęs iš Šakių ir su tais kai kuriais „Vilniaus prekybos“ berniukais dar vienoje smėlio dėžėje kartu su mašinytėmis žaidė…
Bet ne apie tai šiandien kalėdinė daina, o apie atominį „otkatą“, kuris taip sujaukė politikų protus, kad šie, sekdami paskui jį, nukeliautų net į patį pragarą, kaip tas šuo per animacinį filmą „Tomas ir Džeris“, kai jam prieš snukį buvo pakabintas šviežios mėsos gabalas…
Turbūt pajutęs „šviežios mėsos“ gabalą, nubudo ir pensininkas Algirdas Mykolas Brazauskas. Keistas sutapimas: vos tik žiniasklaidoje pasirodė informacija apie tai, kad už Atominės elektrinės įstatymą politikams galėjo būti sumokėta 30 milijonų litų, Algirdas Mykolas Brazauskas pamiršo besąs pensininkas ir, prisidengęs Vytenio Andriukaičio skydu, ėmė šturmuoti Gedimino Kirkilo planus su „Vilniaus prekyba“ statyti naują atominę elektrinę – atseit ne tas nacionalinis investuotojas yra parinktas.
Vytenis Andriukaitis užgrojo pirmuoju smuiku, Algirdas Mykolas Brazauskas – antruoju, ir, truputį pagroję, projekto priešininkai galiausiai „prisigrojo“: Algirdas Mykolas Brazauskas pasiekė, kad naujos atominės elektrinės statybos projektas būtų svarstomas Socialdemokratų partijos prezidiume.
O tada… O tada ėmė ir atsitiko kalėdinis stebuklas: ar tai šito stebuklo paveiktas, ar tai kvapnaus „šviežios mėsos“ kvapo apžavėtas Algirdas Mykolas Brazauskas netikėtai sviedė į šoną savo priedanginį skydą ( Vytenį Andriukaitį), su kuriuo dar projekto svarstymo partijos prezidiumo išvakarėse vieną melodiją griežė, ir, visas išraudęs, bet plačiai šypsodamasis, pareiškė: Gedimino Kirkilo pasirinkimas naujos atominės elektrinės statybai – labai tinkamas ir net labai valstybinis!…
Matyt, Kalėdų Senelis gyvenančius Turniškėse lanko ne tik per šv. Kalėdas…
Taigi Vytenis Povilas Andriukaitis eilinį kartą atliko vaidmenį to, kas liaudyje prezervatyvu yra vadinama: kai paimi, pasinaudoji ir išmeti. Tiesa, Vytenio Povilo Andriukaičio niekas iš partijos ar partijos vadovybės nemetė – jis pats susiprato ir iš partijos pirmininko pavaduotojo pareigų atsistatydino. Atseit šita partija visiškai nuklydo nuo socialdemokratinio kelio…
Tačiau, būkim biedni, bet teisingi, – iš tiesų Vyteniu Povilu Andriukaičiu, kaip tuo prezervatyvu, buvo labai gražiai pasinaudota: iš pradžių, norint paslėpti savo komunistinę praeitį ir įstoti į tarptautinį socialdemokratų internacionalą, buvusi LDDP „susiženijo“ su Vytenio Andriukaičio socialdemokratais, o pastarajam skyrė garbingą pirmojo partijos pirmininko pavaduotojo vietą. Paskui, norėdami nustumti jį nuo partijos reikalų ir kišimosi į vidaus politiką, davė jam Seimo Europos komiteto pirmininko postą – kad Briuselyje daugiau nei Lietuvoje sėdėtų ir daugiau į Europos, o ne Lietuvos reikalus gilintųsi.
O dar vėliau, kai Vytenis Povilas Andriukaitis partijos tarybos posėdyje kryžiumi krito prieš socialdemokratų dalyvavimą Seimo rinkimuose kartu su Artūro Paulausko Naująja sąjunga ir pareiškė: „Tik per mano lavoną“, labai greitai jis tapo … politiniu lavonu – kilo „Rubikono“ juodosios buhalterijos skandalas. Ir nors kaltinimų kyšio ėmimu Generalinė prokuratūra Vyteniui Povilui Andriukaičiui taip ir nepateikė, jis visuomenės akyse yra likęs kaip ta ožka: pusiau skusta, pusiau pešta – oficialiai kaip ir nekaltas, bet visuomenėje – pasmerktas…
Taigi Vytenio Povilo Andriukaičio politinė karjera Socialdemokratų partijoje – kaip ir baigta, nebent jaunajam Paleckiukui (Justo Vinco Paleckio sūnui Algirdui) pavyks partiečius suorganizuoti ir perversmą nomenklatūrinėje partijos vadovybėje padaryti – jaunasis Vilniaus vicemeras pareiškė, kad reikėtų surengti partijoje referendumą ir patikrinti partijos narių pasitikėjimą partijos pirmininku Gediminu Kirkilu.
Tiesa, partijos informacinis centras iškart išplatino pranešimą, kad referendumo partijoje niekas nerengs, kadangi tai prieštarauja partijos statutui, tačiau valdžią partijoje perimti visiškai galima ir be referendumo – taip, kaip, pavyzdžiui, gražiai buvo perimtas Socialdemokratų partijos Vilniaus skyrius. Iš pradžių prikvieti įstoti į partiją tiek naujų narių, kad šie persvertų skaičiumi senuosius, o tada suorganizuoji skyriaus pirmininko rinkimus ir nauju veidu pakeiti senąją nomenklatūrą. Ir štai šitokiu būdu step-by-step, step-by-step viena iš didžiausių Lietuvos partijų – Socialdemokratų partija – gali išsprūsti iš Gedimino Kirkilo ir Ko rankų…
Būtent toks, „Karšto komentaro“ duomenimis, ir yra „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus planas: step-by-step, step-by-step, jaunojo Paleckiuko rankomis paimti Socialdemokratų partiją į savo rankas – nes kodėl kažkokie lopatos, januškos ir stoniai gali imti ir nuspręsti, kas turi būti Lietuvos premjeras, o Darius Mockus – ne?
…O kol vyksta įvairūs partijų pokiliminiai mūšiai, kol Valstybės saugumo departamento pareigūnai laksto po marijampoles, ieškodami kandidatų į generalinio policijos komisaro pareigas, „Vilniaus prekybos“ vyrukai kelia šampano taures: jie turės didžiulę dalį naujoje Lietuvos atominėje elektrinėje, kurioje, be elektros, bus gausu ir prisodrinto urano – to paties, be kurio atominės bombos nepagaminsi ir kuris yra toks pasakiškai paklausus su terorizmu siejamose musulmoniškose šalyse…
Tiesa, pamiršome – mes juk gyvename Lietuvoje, ir atominės bombos medžiaga yra privačių asmenų, o ne Valstybės saugumo departamento reikalas…
2007-12-18
