Naujosios Žemės ūkio ministerijos vadovų lūpomis ankstesnis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius kritikuojamas dėl karvių ir kiaulių skaičiaus mažėjimo, netinkamos agrarinės politikos žemės ūkyje, papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų sumažinimo 2013 metų valstybės biudžete. Taip pat giriamasi derybose su Europos Sąjunga dėl tiesioginių išmokų Baltijos valstybių žemdirbiams siekiant išmokų padidinimo bei suradus pinigų papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms.
Siekiant teisybės reikėtų paskelbti išankstinius Statistikos departamento pateiktus 2012 m. žemės ūkio srities duomenis.
Nepaisant to, kad dėl objektyvių priežasčių (dėl gyventojų Lietuvoje mažėjimo bei dėl ES politikos, kai dalis senyvų žmonių kaime pasitraukė nuo žemės ūkio produkcijos gamybos) pridėtinė vertė žemės ūkyje 2012 metais, palyginti su 2011-aisiais, išaugo 8,6 proc., žemės ūkio produkcijos pagaminta už 9,4 mlrd. litų ir šios produkcijos apimtis, lyginant su 2011 m., padidėjo 13,8 proc., augalininkystės produkcija išaugo 23,2 proc., o gyvulininkystės – 0,7 proc., grūdų 2012 m. supirkta 86 proc., daržovių – 17 proc., vaisių – 21 proc., gyvulių ir paukščių – 4 proc., natūralaus pieno – 3 proc. daugiau negu 2011 metais.
„Ar tokie rezultatai žemės ūkio srityje būtų galimi, jeigu buvusi ministerijos vadovybė būtų vykdžiusi netinkamą agrarinę politiką? – retoriškai klausia Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kazys Starkevičius. – Abejotina, ar dabartinė Vyriausybė suspėjo ką nors nuveikti, siekiant iškovoti žemdirbiams didesnių ES tiesioginių išmokų naujajam finansiniam laikotarpiui“.
Buvęs žemės ūkio ministras K. Starkevičius, kartu veikdamas su kolegomis ir nevyriausybinėmis žemdirbių organizacijomis iš Latvijos ir Estijos bei bendradarbiaudamas su Vokietijos kolegomis, jau buvo pasiekę Baltijos šalių žemdirbiams priimtiną tiesioginių išmokų lygį. Tačiau ES valstybių vadovų taryboje, nepriėjus vieningos nuomonės dėl Europos Sąjungos bendro naujojo finansinio laikotarpio biudžeto, išmokų klausimas buvo atidėtas. Tikėtina, kad šie ankstesnės Vyriausybės kartu su kitomis Baltijos šalimis parengti pasiūlymai dėl tiesioginių išmokų kaip tik bus svarstomi vasario 7-8 dienomis ES valstybių vadovų taryboje.
„Ministras Vigilijus Jukna kritikuoja ankstesnę Vyriausybę, kad ji 2013 metams papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms skyrė tik 75 mln. litų, nors pinigų buvo numatyta daugiau – 117 mln. litų ir giriamasi, kad naujajai Vyriausybei pavyko rasti papildomų lėšų bei padidinti finansavimą iki 106 mln. litų. Vėl dėl teisybės reikia pasakyti, kad 2012 metų valstybės biudžete ankstesnė Vyriausybė papildomoms nacionalinėms išmokoms buvo numačiusi skirti net 188 mln. litų, o 2013 metams minėtus 75 mln. litų skyrė jau naujosios kadencijos Seimas Vyriausybės siūlymu, neatsižvelgęs į Seimo Kaimo reikalų bei Biudžeto ir finansų komitetų siūlymus papildomai skirti 42 mln. litų, – situaciją apibūdino K. Starkevičius.
