Ilgus metus Lietuvai buvo būdinga, o kartais ir neišvengiama žvalgytis tai į Maskvą, tai į anapus Atlanto ar kitas Vakarų šalis, į Briuselį, kai kuriais atvejais dargi nuolankiai jų klausyti. Per pastaruosius dešimtmečius apeliuoti į Vakarus Vyriausybių vadovams būna gan paranku, pvz., kai reikia pateisinti kokį nors Lietuvai nuostolingą strateginių objektų pardavimo (beveik „dovanojimo”) atvejį. Bet kartais, kai patarimas yra logiškas ir įsiklausymas būtų gan protingas, tuomet jau nenorima girdėti.
Antai „Carnegie“ (JAV) ekspertai padarė išvadą , kad Lenkijos ir Rusijos patirtis suteikia naudingų pamokų Baltijos valstybėms. Pagal „DELFI” perteikiamą informaciją, ekspertai teigia, kad „Baltijos šalių ir Rusijos vadovai turėtų dar intensyviau spręsti klausimus, kurie toliau skiria juos ir jų visuomenes”, kad „galingesnė šalis turėtų imtis moralinės lyderystės”, o rimčiausios istorinės skriaudos ir prieštaringai vertinami klausimai turi būti sprendžiami itin jautriai ir kad „šalys turėtų atverti visus archyvus, kurie svarbūs sprendžiant sudėtingus klausimus”. JAV ekspertai objektyviai mato, kokios santykių su Rusija problemos juos komplikuoja ir imasi diplomatiškai patarti intensyviau juos spręsti. Apeliavimas į Lenkiją ir „pamokas” Baltijos šalims – užuomina mums, raginanti padaryti savo „namų Darbus”, orientuotis į pozityvią santykių perspektyvą. Jei Vyrausybė negirdi savų žmonių nuomonių, tai gal išgirs kitų šalių, šiuo atveju – JAV ekspertų patarimus.
Dar vieną pamoką Lietuvai duoda kitų ES šalių veiksmai krizės metu. Vokietija dėl šaltos žiemos ir energijos poreikių padidėjimo vėl paleido veikti rezerve buvusias atomines elektrines. Ar Lietuvos valdžia ta proga bent pamąstys kaip ji turėtų elgtis imdama pavyzdį iš didžiosios partnerės ES-je? Juk turime pagrindo ir galimybių atkovoti antrojo bloko paleidimą veikti. Aš tuo tvirtai įsitikinusi. Dabar argumentų dar daugiau – krizė, aukštos energijos kainos, vėluojantys Ignalinos AE reaktorių stabdymo projektai ir vis dar egzistuojanti technologinė galimybė paleisti veikti antrąjį reaktorių. Nepaisant gyventojų interesų pirkti daug pigesnę energiją, situaciją kita linkme įtakoja Ignalinos AE veikimu ir atomine energetika nesuinteresuotos struktūros, uždirbančios iš kitų energetikos sričių.
Populistiniai pasiūlymai energetikos srityje artėjant rinkimams kartais virsta nusišnekėjimu. Antai Linas Balsys (Žaliosios politikos institutas) ragina rūpintis Lietuvos išstojimu iš BRELL – penkių šalių (Rusijos, Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos) integruotos energetinės sistemos. Pirmiausia, šių penkių kaimyninių šalių energetinių sistemų paralelinis darbas reikalingas dėl energijos tiekimo patikimumo. Lietuva viena pati, ypač sustabdžius Ignalinos AE, to užtikrinti negali ir artimiausiu metu kitos alternatyvos neturės. Antra, suderinti srovės parametrai, tiekimų srautai, bendras pajėgumų rezervas yra ne tik patikimumo prielaida, bet ir leidžia tolygiau ir pilniau panaudoti energetinius pajėgumus, mažina nuostolius, pajėgumų rezervo poreikį – vadinasi ir energijos kainas. Be to, ilgametė BRELL patirtis patvirtina jos svarbą ir bendradarbiavimo patikimumą, todėl gąsdinimai grėsmėmis saugumui neturi rimto pagrindo. Tai tik tuščias politikavimas šia tema.
Be galo apmaudu, kad eilę metų gyvybiškai svarbūs Lietuvai vidaus ir užsienio politikos klausimai sprendžimi be elementaraus profesionalumo ir be atsakomybės už pasekmes. Ir visa tai, kaip taisyklė, įvyniojama į „patriotinę” pakuotę, kuri jau ir paprasta akimi tampa permatoma. Ypač tai būdinga dabartinei konservatorių Vyriausybei, jau ketvirti metai savo negebėjimą išmintingai ir produktyviai spręsti ekonomines ir socialines problemas pridengia demagogiška A. Kubiliaus savigyra ir tautos mulkinimu. Beviltiška tikėtis, kad iki šios Semo kadencijos pabaigos kas nors pasikeis, o ar pasikeis po rinkimų, nuspręs patys žmonės per rinkimus.
