Prof. Kazimiera Prunskienė
Daugybę kartų esu atvirai sakiusi, kad, mano matymu, konservatorių premjeras A. Kubilius neišmano ekonomikos ir veda Lietuvą į gilią duobę. Trečiojo konservatorių žygio prieš Lietuvą vedlys, džiaugdamasis savo „pergalėmis“ arba nesuvokia ką kalba, arba dar blogiau – jis ciniškai mulkina tautą ir tai daro talentingai. Juk kiekvienam žmogui duoti kokie nors talentai…
Jau pusantrų metų girdime kaip premjeras „įveikinėja“ krizę, „suvaldo“ situaciją valstybės finansuose, socialinėje apsaugoje, energetikoje ir visose kitose Vyriausybės atsakomybės srityse. Štai jau pasigirdo, kad ir bedarbystė, lyginant su praėjusiu mėsnesiu, mažėja – premjeras ir ją „sutramdė“. Tik, deja, tikroji padėtis, kad ir kaip ji bebūtų dangstoma ir interpretuojama, yra gan liūdna ir tai niekam nėra paslaptis.
Kas dėl didžiausio stebuklo – „finansų stabilizavimo“ – pateiksiu tik keletą skaičių, įrodančių, kad tas „stabilizavimas“ vykdomas praskolinant Lietuvą. 2008 m. nacionalinio biudžeto (valstybės ir savivaldybių kartu paėmus) pajamos siekė 24 mlrd. lt. Dar 6 mlrd. gavome iš ES. Tais metais valstybės skola sudarė apie 16 mlrd. lt. Dabar metinės – 2010 m. planuojamos nacionalinio biudžeto įplaukos smuko iki 16 mlrd. lt. Per trumpą laikotarpį prarasta net 8 mlrd.lt metinių įplaukų – tai trečdalis tų lėšų, kurias sugebėdavo sukurti Lietuvos ekonomika prieš 2 – 3 metus. Tuo tarpu Lietuvos skola išaugo net dvigubai ir siekia 33 mlrd. lt, o skolos aptarnavimo išlaidos lyginant su praėjusiais metais taipogi padidėjo daugiau nei 600 mln.litų. Šiemet jos viršys 1,6 mlrd. Lt. Tiesa, šiemet iš ES gausime 2 mlrd.lt daugiau negu užpernai, bet tai ne mūsų ekonomikos sukurtos pajamos ir jos turi tikslinę paskirtį. Jų nei pensijoms, nei atlyginimams ar bedarbių pašalpoms tiesiogiai nepanaudosi.
Pamąstykime apie santykį tarp biudžeto įplaukų ir valstybės skolos. 2008 m. šis santykis buvo 1 : 0.67, o 2010 m. – blogiau nei atvirkščias t.y. jis lygus 1 : 2. Vadinasi skola jau prilygsta dviejų metų nacionalinio biudžeto įplaukų sumai. Ir tai premjeras skelbia kaip savo laimėjimą ? ! Konservatorių lyderiai nuolat primena, kad finasinei krizei (reiktų sakyti – konservatorių atėjimui) nebuvo pasiruošta, kad kaltos ankstesnės vyriausybės. Taip, sutinku, kad pakilimo metais reikia atidėti rezervus blogesniems metams, apie tai sakoma ir Bilblijoje. Bet kokio masto rezervai gali padengti nemokšiško valstybės ekonomikos tvarkymo grėsmes ir padarinius ? Ar 2008 m. Lietuva turėjo nuo socialinių, kultūrinių poreikių atplėšti net trečdalį biudžeto, kad pasiruoštų didžiajai „stichinei nelaimei“ – konservatorių atėjimui?
Pirmadienio vakare premjeras su kitais politikais LTV laidoje diskutavo apie šalies finansus ir ekonomiką. Vėl tas pats miglos skleidimas apie greičiau nei kitose šalyse gerėjančią Lietuvos ekonomikos situaciją. Kažkodėl lygiuojamasi į Graikiją, o ne, į kaimyninę Lenkiją, išvengusią nuosmukio išmintingesnės ir tolregiškesnės ekonomikos ir finansų strategijos dėka. Konkuruoti dėl pirmaujančios vietos tarp bankrotuojančių – yra dabartinio premjero „strateginė inovacija“, kurią jis nesidrovėdamas propaguoja tautai.
Giriantis, kad užsienyje, taip pat ir neseniai premjero aplankytoje JAV, Lietuva susilaukia pagyrimų, reiktų nepamiršti, kad mandagūs šeimininkai paprastai komentuoja ne tiek tikrovę, kiek paties svečio spalvingus nupasakojimas apie investicijų „rojų“ Lietuvoje. Tik kaip paaiškinti, kad iš to rojaus Lietuvos verslininkai, investuotojai traukiasi į kitas šalis, tarp jų į kaimyninę Baltarusiją. Laukiau , kada premjeras pagaliau prabils apie realių ūkio sektorių atgaivinimą, rinkų plėtrą, vidaus vartojimo skatinimą. Nesulauksime – o ir kam jam tuo rūpintis, užteks tinkamu laiku prisiimti kaip savo nuopelnus tai, ko net nebandė padaryti, tai kas padaroma ne dėka, o nepaisant vyriausybės. Panašiai nuskambėjo premjero išraiškinga padėka Rusijos premjerui už pieno eksporto atnaujinimą Lietuvos įmonėms – tai buvo talentingo žmonių mulkinimo triukas, orientuotas į tuos , kurie nežino tikrų faktų. Aš dar nepadėkojau p. Kubiliui už tai, kad jis buvo toks mandagus septynis kart nusilenkdamas Rusijos vadovams kartu ir už mano pastangų rezultatyvumą palaikant Lietuvos produktų rinkas šioje šalyje.
Bedarbystė – didžiausia socialinė rykštė ir tai yra verslo smukimo rezultatas. Verslas neatlaikė Kubiliaus naktinių mokesčių „reformų“, keleriopai sustiprinusių pasaulinės krizės poveikį Lietuvai. Kartu su verslo žlugdymu naikinamos ir darbo vietos. Tik ekonomikos beraštis gali džiaugtis bedarbystės mažėjimu vienu procentiniu punktu, kai didėja darbingų žmonių emigracija, kai vienam pensininkui, bedarbiui, neįgaliajam kartu paėmus tenka vis mažiau dirbančių ir mokesčius (pajamų, socialinio ir sveikatos draudimo ir kt) mokančių gyventojų.
Ką per pusantrų metų nuveikė ir ką toliau konkrečiai daro premjeras, kad Lietuvos verslas išliktų, tuo labiau – kad atsigautų ir augtų, kad visi tautiečiai turėtų pragyvenimo šaltinį savo šalyje ir netektų ieškoti jo svetur ? Ogi seka pasakas apie tolimą ir šviesią atetį, apie 2020 – 2050 m. ir negimusių autorių neparašytas knygas apie tai kaip Kubilius Lietuvą mulkino.
2010-05-18
