Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad nuogąstavimai dėl karių instruktorių siuntimo į Ukrainą nėra be pagrindo. Visgi, jis pabrėžia, kad Lietuva bei NATO neturi jokio intereso įsivelti į karinį konfliktą su Rusija, todėl diskusijos tarp Europos lyderių vyksta ne apie dalyvavimą tiesioginiuose kovos veiksmuose, bet apie paramą Kyjivui.
„Visi tokio pobūdžio nuogąstavimai yra pagrįsti – kaip keliami klausimai planuotojams ar tiems, kurie dirba su rizikomis, žvalgybos bendruomenei, karinių planuotojų bendruomenei. (…) Sakyti, kad tai yra visiškai su rizikomis nesusijęs dalykas, būtų naivu ir neprotinga. Žinoma, tai yra susiję. Tačiau tam turi būti parengti įvairiausi atsako planai, apribojant galimus efektus ar pasekmes ir visam Aljansui“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys, reaguodamas į visuomenės ir dalies politikų gretose jaučiamą nerimą dėl diskusijų apie karines misijas Ukrainoje.
G. Nausėdos patarėjas patikino – nei Lietuva, nei NATO Aljansas neturi jokio intereso tiesiogiai įsivelti į karinį konfliktą. Todėl, pažymėjo jis, kalbama tik apie paramos Ukrainai formas, kurių viena – mokomosios misijos.
„Tikrai nėra noro bet kokia kaina ar nepaisant nieko įsivelti į didelį konfliktą – tą visi deklaruoja ir tas yra aišku. Tačiau lygiai taip pat turime suprasti, kad šiuo metu tokios situacijos nėra ir bazinis scenarijus tokios situacijos nerodo. Tačiau jeigu karas pasisuka dar didesniu tempu Ukrainos nenaudai (…), mes tada turėsime spręsti kitokio pobūdžio problemas“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.
„Šiuo metu kalbame apie paramą Ukrainai – ne apie kariavimą. Dar kartą pabrėžiu. Ir tai nėra kelias į tiesioginį NATO įsitraukimą“, – akcentavo K. Budrys.
ELTA primena, kad tarptautinėje erdvėje netyla diskusijos apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimus. Paryžiaus lyderis teigė neatmetantis galimybės siųsti Prancūzijos sausumos pajėgas į Ukrainą. E. Macronas tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Netrukus po to NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad Aljansas siųsti karių į Ukrainą neketina.
Visgi, Aljanso šalių gretose diskusijos dėl galimo karių siuntimo į Ukrainą – tęsiasi. Lietuvos politikai sveikino tokią Prancūzijos vadovo iniciatyvą, tačiau kelissyk patvirtino, jog kalbama tik apie mokomąsias misijas
Augustė Lyberytė
ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama
