Uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje atlikto Europos auditorių rūmų (EAR) audito išvados baksnoja į tas problemas, kurias iškėlė būtent dabartinė Vyriausybė ir konkrečiai – Energetikos ministerijos vadovai. Nedovanotina, kad iki tol, socialdemokratų dominuojamų vyriausybių valdymo laikotarpiu, darbai buvo vilkinami ir pabrango kelis kartus. Tad nenuostabu, kad didėja ir Lietuvos iš Europos Komisijos (EK) prašoma suma Ignalinos atominei elektrinei (IAE) uždaryti. Tie patys Europos auditorių rūmai konstatuoja, jog Lietuvai papildomai reikia dar 2,5 mlrd. eurų. Deja, šiuo metu EK yra papildomai pasiūliusi tik 210 mln. eurų.
„Vyriausybės, Energetikos ministerijos pasiryžimą prašyti papildomų lėšų galėtume tik pasveikinti. Nes priešingu atveju reikėtų ieškoti finansavimo iš valstybės biudžeto arba Lietuvos gyventojams užkrauti papildomą mokestinę naštą, kaip tai padaryta Slovakijoje, kuri įvedė specialų elektros perdavimo mokestį. Esu įsitikinęs, kad mes to tikrai nedarysime“, – teigė Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma.
Auditorių ataskaitoje nepasakyta kažko netikėto. Ne kartą viešojoje erdvėje būta pranešimų, kad nuo 2005 m. pradėti laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos (B1) ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių (B2/3/4) projektai nevykdomi taip, kaip planuota, kad gerokai atsiliekama nuo grafiko, o projektų kaina didėja.
„Tokia situacija susidarė ne dėl dabartinės Energetikos ministerijos veiklos. Ją A. Kubiliaus Vyriausybė paveldėjo iš ankstesnės valdžios. Apie nepatenkinamą svarbiausių projektų įgyvendinimo eigą tuomet buvo pradėta kalbėti viešai. Energetikos ministerija kreipėsi į kompetentingas Lietuvos institucijas, bendravo su pareigūnais Europos audito rūmuose. Be to IAE administracija kreipėsi į prokuratūrą dėl galimos žalos (kreipimąsi pridedame). Dar 2009 m. Valstybės kontrolės atlikto audito ataskaitoje buvo konstatuotos rimtos problemos įgyvendinant svarbiausius IAE eksploatavimo nutraukimo projektus, kas iš esmės atitinka EAR ataskaitos išvadas“, – pažymėjo J. Razma.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiam projektui įgyvendinti mums brangiai kainavo ankstesnių vyriausybių aprobuoti Europos rekonstrukcijos ir plėtos banko konsultantai, 2002-2010 m. atsiėję 144,7 mln. Lt – vidutiniškai po 16,1 mln. Lt per metus. Pernai ši suma sumažėjo iki 8,3 mln. Lt. 2002-2005 m. elektrinėje dirbo 25 labai brangiai apmokami užsienio konsultantai, o šiemet liko jau tik 6. Taigi negalime nepastebėti energetikos ministerijos pastangų mažinti projekto sąnaudas.
Svarbu pažymėti, kad IAE eksploatavimo nutraukimas yra europinis projektas. Lietuva paveldėjo atominę elektrinę, kurios uždarymui nebuvo tinkamai ruošiamasi. Pati ES pripažino, kad tai – didelė našta Lietuvai. Todėl stiprinant projektų įgyvendinimo kontrolę ir siekiant išspręsti susidariusias problemas, derybose su projektus įgyvendinančiais rangovais kartu su Lietuvos puse dalyvauja ir EK atstovai. „Lietuvos pusė daro viską, ką gali, kad vėluojantys projektai būtų užbaigti kaip galima greičiau ir ekonomiškiausiu, ir saugiausiu būdu“, – apibendrino J. Razma.
Matydama tokią pažangą EK gali skirti papildomų lėšų projektui baigti.
Ignalinos AE administracija kreipėsi į Visagino miesto apylinkės prokuratūrą
2011 m. kovo 25 d. Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) administracija raštu kreipėsi į Visagino miesto apylinkės prokuratūrą dėl galimai nusikalstamų IAE vadovybės ir kitų darbuotojų veiksmų, įtakojusių svarbiausio IAE eksploatacijos nutraukimo projekto B1 (Nauja laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla) įgyvendinimo vėlavimą ir brangimą, 2003-2009 metų laikotarpiu ištyrimo.
Kreipimesi į Visagino miesto apylinkės prokuratūrą pažymima:
Tuometinė IAE vadovybė ignoravo nepriklausomų ekspertų komisijos išvadą, kad konsorciumo GNS-NUKEM tenderio pasiūlymas neatitinka viešųjų pirkimų konkurso techninės specifikacijos reikalavimų ir pasirašė sutartį dėl projekto B1 įgyvendinimo su konsorciumu GNS-NUKEM.
Tuometinis įmonės vadovas pasirašė 2005 m. sausio 12 d. sutartį tarp IAE ir GNS-Nukem konsorciumo bei šios sutarties 2009 m. gegužės 14 d. pakeitimą, pažeisdamas visą eilę procedūrinių reikalavimų – sutartis sudaryta, pažeidžiant LR valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, Ignalinos AE įstatus (sprendimą turėjo priimti įmonės valdyba), IAE valdybos darbo reglamentą ir generalinio direktoriaus pareigybinę instrukciją.
Nebuvo laiku ir tinkamai parengti visi reikiami techniniai sprendimai, kurie užtikrintų tinkamą projekto B1 įgyvendinimą, todėl šiuos sprendimus IAE priversta daryti dabar, kai projektas B1 jau yra įgyvendintas apie 60 proc. Dėl projekto B1 vėlavimo 2-ojo bloko reaktoriuje ir abiejų blokų baseinuose tebėra laikomas kuras, o IAE dėl tokio vėlavimo patiria papildomas išlaidas, kurios preliminariais skaičiavimais sudarys apie 56 mln. litų. Įmonė taip pat patiria tiesioginius nuostolius dėl projekto B1 kainos padidėjimo, taip pat reikalingi papildomi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai komerciniams ginčams su rangovu vykdyti. IAE buvo priversta samdyti teisininkus ir užsienio konsultantus sutartims išanalizuoti ir tokiu būdu užtikrinti tinkamą tolesnį projekto B1 įgyvendinimą ir papildomą įmonės, kaip užsakovo, teisių apsaugą.
Projekto B1 vėlavimas, išaugusi projekto kaina, komerciniai ginčai su rangovu suteikia ES institucijoms galimybę kelti klausimą dėl galimai neskaidraus ir neefektyvaus iki šiol IAE eksploatacijos nutraukimui skirtų lėšų panaudojimo, todėl yra diskredituojamas Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, ir Ignalinos AE vardas atominės energetikos srityje, yra apsunkinamos Lietuvos Respublikos derybos dėl IAE eksploatacijos nutraukimo proceso finansavimo naujos finansinės perspektyvos 2014-2020 metų laikotarpiu.
Ignalinos AE administracija ir ateityje imsis visų priemonių, kad užtikrintų skaidrų Europos Sąjungos lėšų panaudojimą ir užkirstų kelią neefektyviam eksploatacijos nutraukimo projektų įgyvendinimui.
