Kalbėdama apie generalinio prokuroro D.Valio kreipimąsi į Seimą dėl N.Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo „Drąsos kelio“ frakcijos Seime seniūnė Neringa Venckienė teigė, kad pati didžiausia blogybė, jog generalinis prokuroras Darius Valys, eidamas į Seimą, neatnešė vaizdo įrašo.
„To vaizdo įrašo, kuris fiksavo tai, kas gegužės 17 d. įvyko Garliavoje. Ir aš manau, kad tas vaizdo įrašas patvirtintų vienareikšmiškai, kad nusikaltimus dariau ne aš, bet tie asmenys, kurie mergaitei metė antklodę ant galvos, plėšė jos rankas, man taip pat laužė rankas, ir kurie ją prievarta išplėšė ir išnešė“, – šiandien vykusioje spaudos konferencijoje sakė N.Venckienė.
„Tuos vaizdus įrašus, kur lauke, kai mergaitė kaukė, rėkė, kai jai buvo užlaužtos kojos, manau, matė visa Lietuva. Bet tai, kas vyko viduje, yra slepiama iki šiol“, – teigė buvusi brolio dukrelės globėja.
„Jeigu teismo sprendimas buvo įvykdytas teisėtai, tai dėl kokių priežasčių tas vaizdo įrašas iki šiol yra slepiamas?“ – klausė N.Venckienė.
N.Venckienė: „Dauguma teisėjų yra korumpuoti”
Seimo narė N.Venckienė teigė, kad, jeigu ji pasitikėtų teismais, ji tikrai sutiktų dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo. „Bet aš, kaip ir 90 procentų Lietuvos gyventojų, manau, kad dauguma teisėjų Lietuvos teismuose yra korumpuoti“, – sakė buvusi Kauno apygardos teismo teisėja.
Be to, pasak N.Venckienės, teismų vadovybė deda visas pastangas, kad ją, kalbėjusią apie problemas teisėsaugoje, kuo griežčiau nubaustų.
„Vien tik Kryževičiaus pasisakymai, man dar būnant teisėja, kad aš esu pūlinys ne tik teisinėje, bet ir politinėje sistemoje, tos nuostatos yra labai aiškios“, – mano N.Venckienė.
Ji sakė tokių pavyzdžių galinti pasakyti ne vieną. „Tai Šarūno Paberalio byla – tas pats teisėjas Kondratjevas, kai JAV jo (Šarūno Paberalio) neišdavė Lietuvai, Suomijos teismo sprendimas dėl Gatajevų – Suomija tai Europos Sąjungos narė, yra galimybė skųsti Europos Žmogaus teisių teismui. Bet netgi ir tuo atveju Europos Sąjungos narė asmenų, nuteistų Lietuvoje, vienas iš tų teisėjų buvo ir teisėjas Furmanavičius, Lietuvai neišdavė“, – Lietuvos teisėsaugos darbo broką vardino N.Venckienė.
„Jeigu teisinė sistema dirbtų taip, kaip priklauso, nebūtų iš juodo daroma balta, o iš balto juoda, tai aš tikrai sutikčiau būti teisiama. Bet aš manau, kad aš tiesos Lietuvoje surasti jau nebegaliu“, – sakė N.Venckienė.
Pasak N.Venckienės, čia tų mįslių yra labai daug. „Bet iš esmės – dėl ko viskas verčiama atvirkščiai. Dėl ko slepiamas įrašas ir žmonėms ne tiktai teisėsauga, bet ir dalis žiniasklaidos pateikia iškreiptą informaciją ir vaizdą“, – teigė N.Venckienė.
J.Varkala: „Tai buvo ne sprendimo vykdymas, o grobimas”
„Aš buvau to viso įvykio sūkuryje, viduje, ir kaip pilietis, ir kaip Seimo narys galiu paliudyti, kad tai nebuvo teismo sprendimo vykdymas, bet grobimas“, – Seime vykusioje spaudos konferencijoje teigė buvęs kunigas, Seimo „Drąsos kelio“ frakcijos narys Jonas Varkala.
„Toks paradoksas, kad nukentėjusysis tampa kaltinamuoju“, – stebėjosi pastarojo meto įvykiais Seimo narys.
„Žinot, sako: teismo sprendimas. Bet aš mačiau, kas vyko. Mano matymas mane įpareigoja sakyti, ką aš mačiau – ne kokį teismo sprendimą ar kaip manipuliuojama faktais, nes iš padarytų faktų daromas sprendimas, o faktai, kurie buvo, yra slepiami“, – kalbėjo J.Varkala.
Tai, jo nuomone, yra labai įsigalėjęs dalykas mūsų gyvenime.
„Ir man dar baimę kelia ne tiktai, kad su viena šeima susidorojama, bet susidorojama su piliečio sąmone: kad jūs nemėginkit kur nors skųstis, nemėginkit ieškoti tiesos, nes jūsų laukia būtent tos šeimos likimas – jūs nemėginkit pajudėti“, – dabartinę Lietuvos teisinę sistemą apibūdino J.Varkala.
Seimo nariui keista nuolat kartojama mantra, kad teisingumą vykdo teismai. „Pas mus, regi, valdžią vykdo tauta per išrinktus atstovus. Ir išrinkti atstovai turi, manau, teisę žiūrėti, kaip teisingumas yra vykdomas“, – teigė Seimo narys.
Jo nuomone, jeigu nėra įrašų, kaip gali tas atstovas konstatuoti tą ar kitą? Jeigu jis nematė, kaip tai vyko?
„Aš mačiau ir aš sakau: tai buvo grobimas su visais grobimo atributais – su guminėm pirštinėm, su psichotropine kaldrike, įtariu. Ir iš išnešimas vaiko, kuris, pagal Gedimino Sagačiaus knygą, pagal Europos teisės kontekstą – tiesiog grobimas. Ir kaip visas tos kalbos apibendrinimas, aš mačiau grobimą “, – teigė Jonas Varkala.
„Aš negaliu sutikti, kad šitoj valstybėj kažkas tai tvarkoj. Viskas netvarkoj, kada įvyksta toks faktas. Manau, ir Seimo žmonės turėtų pagalvoti. Generolas Laurinkus sakė: Seimo nario pareiga – žiūrėti, kaip vykdomas teisingumas. Deja, aš Seime šito pasigendu. Nėra tos pareigos pajutimo, kaip pas mus vykdomas teisingumas“, – sakė „Drąsos kelio“ frakcijos narys.
V.Vasiliauskas: „Mūsų „Drąsos keliui“ kol kas nereikia sugalvoti pavojų ir grėsmių“
Seime vykusioje spaudos konferencijoje „Drąsos kelio“ frakcijos narys Valdas Vasiliauskas pareiškė norįs atsiprašyti visų politologų ir apžvalgininkų, kurie sakė, kad (po Seimo rinkimų) neprabėgs ir mėnuo, o „Drąsos kelio“ frakcija ims ir išsivaikščios.
„Štai jau praėjo Trys Karaliai, tačiau „Drąsos kelio“ frakcija yra kaip niekad vieninga ir gerai nusiteikusi“, – sakė V.Vasiliauskas.
„Mūsų vienas iš iškiliausių politikų yra supratęs, kad labiausiai jo šalininkus telkia grėsmės ir pavojai. O jeigu tų grėsmių nėra, jis tas grėsmes sugalvoja.
Mūsų „Drąsos keliui“ kol kas nereikia sugalvoti pavojų ir grėsmių ir, matyt, ateityje irgi nereikės to išgalvoti. Naujai sena grėsmė – tai prokurorų kreipimasis į Seimą dėl mūsų frakcijos seniūnės Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės. Tai yra viena iš mįslių – iš kur toks prokuroro atkaklumas, ir ar tai nėra užsakymas“, – kalbėjo Seimo narys V.Vasiliauskas.
V.Matulevičius: „Ar šita teisėsauga yra pajėgi objektyviai ir bešališkai išspręsti N.Venckienės klausimą?“
„Dėl ko yra persekiojama Neringa Venckienė? Ji yra persekiojama ne dėl to, kad vedė juodąją buhalteriją ar apgaudinėjo valstybę – ji yra persekiojama dėl to, kad bandė ginti teisiniais būdais, metų metais savo artimųjų teises. Ir kai teisiniais būdais valstybėje į šitas pažeistas teises nebuvo reaguojama, po šimtų skundų buvo prieita iki ekscesų.
Ir štai dabar ta pati teisėsauga, kuri piktybiškai vilkino pedofilijos bylos tyrimą, dabar kreipiasi į Seimą, prašydama, kad iš Neringos Venckienės būtų atimta neliečiamybė. Ir net šitame savo prašyme ji cituoja, ką Neringa Venckienė kalba apie teisėsaugą – kad jie yra korumpuoti, išsigimę ir taip toliau.
Prisiminkime prie šito, ką dar apie Neringą Venckienę yra kalbėjęs Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ponas Kryževičius – kad jinai yra pūlinys ant teismų kūno.
Ir dabar, įsivaizduokite, šitas asmuo yra siūlomas atiduoti į tų pačių asmenų rankas, kuriuos ji taip aštriai kritikavo. Kad jie spręstų jos likimą.
Tai dabar atsakykim kiekvienas sau į klausimą: ar šitie teismai, ar šita teisėsauga, kuri buvo taip aršiai kritikuojama ir pagrįstai Neringos Venckienės, yra apskritai pajėgi objektyviai ir bešališkai išspręsti jos klausimą? Ir ar tai iš tikrųjų nebus kerštas ir susidorojimas už tą aštrią ir itin nemalonią kritiką?“ – spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo „Drąsos kelio“ frakcijos narys Vytautas Matulevičius.
P.Gylys: Kodėl mes visi tyliai žiūrime į tai, kas su mumis daroma?
„Drąsos kelio“ frakcijos nario Povilo Gylio nuomone, šiuo metu yra kritinė situacija mūsų valstybės istorijoje ir jis mano, kad yra proga pakovoti už teisingumą šitoje šalyje.
„Šitas atvejis nėra dalinis – jis yra sisteminis. Rodo, kaip toli mūsų pūliniai nuėjo per politinę ir teisinę sistemą“, – mano Seimo narys.
„Paskaitykite generalinio prokuroro teikimą – jis, manau, įrodo, kad nėra čia gerai su mūsų teisėsauga. Ko prašo šį kartą generalinis prokuroras? Jis prašo Neringą Venckienę leisti suimti. Daugelyje kitų teikimų, susijusių su daug rimtesniais dalykais, nebuvo žodžio „suimti“, – atkreipė dėmesį prof. P.Gylys.
„Aš dažnai kalbuosi su savo aplinka, kuri sako: iš tikrųjų yra grėsmė, kad su jumis susidoros. Kažkokiu būdu.
Tai kol kas visa sistema valstybinė pasukta prieš šitą grupę žmonių, kurie nori išsiaiškinti, ar tikrai nebuvo pedofilijos? Mes sakom: buvo, visi faktai iki tol rodė. Jeigu ne, tegul teisėsauga įrodo. Jie netyrinėja. Ar tie žmonės nebuvo nužudyti ir kai kuriais iš jų buvo prisidengta tiktai? Pavyzdžiui, norint prigesinti pedofilijos skandalą? Juk dar prieš pusmetį daugelis žmonių tikėjo, kad pedofilijos skandalas yra – pedofilijos istorija buvo. Reiškia, buvo viešas interesas giliai išsiaiškinti, kas ten iš tikrųjų įvyko.
Teisėsauga netiria šitų atvejų. Demonstratyviai netiria. Bet visas jėgas nukreipia prieš tuos, taip pat ir prieš mane – aš irgi buvau tampomas po teismus, kurie mano, kad Garliavoje buvo elgiamasi ne humaniškai, ne civilizuotai, buvo pažeista Konstitucija ir įstatymai. Tai, beje, nustatė ir visuomeninė komisija: rimti žmonės su atitinkamu išsilavinimu nustatė, kad buvo pažeisti keli Konstitucijos straipsniai, įstatymai, Vaikų teisių konvencija, kurią mes pasirašėme.
Mistika yra. Kodėl mes visi tyliai žiūrime į tai, kas su mumis daroma?“ – klausė Seimo narys prof. P.Gylys.
„Užduodu klausimą-mįslę: ką toliau darys Prezidentė? Ką toliau darys Seimo dauguma? Mano buvę bendrapartiečiai socdemai, kurie taip ir nesuprato, kam yra teisinė neliečiamybė, nors aš jiems prieš keletą dienų išaiškinau?
Neliečiamybė įvesta tam, kad su politiku, kuris gina viešą interesą, nebūtų galima lengvai susidoroti. Priešingu atveju, tas automatiškas atidavimas teisėsaugai – paprašė, atidaviau, – neturi apskritai prasmės. Tada ją (neliečiamybę) reikia apskritai naikinti. Bet ją panaikinsime tada, kada Lietuva bus iš tiesų teisinė, demokratinė valstybė. Jeigu aš dar būsiu viešajam gyvenime ir tai bus, aš pats paprašysiu, kad nuimtų. Bet tam reikės dirbti dar ne metus ir ne du, kol mes sukursim tikrą teisinę sistemą – kad eidamas į teismus tu gali tikėtis teisingumo, kad tave, jeigu tu padarei nusikaltimą, teisingai nuteisė.
Šiandien mes šito neturime. Ir mįslė yra tai, kodėl visas elitas šito nemato?“ – spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo narys prof. Povilas Gylys.
KK inf.
