Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Baltuosiuose rūmuose susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu Baracku Obama ir aptarė šalių strateginio bendradarbiavimo stiprinimo galimybes, energetinio ir kibernetinio saugumo klausimus, transatlantinius ekonominius ryšius.
Susitikime taip pat kalbėta apie santykius su Rytų partnerystės šalimis ir Rusija, geopolitinius pokyčius ir regiono saugumui grėsmę keliančius procesus. Susitikime taip pat dalyvavo Latvijos Prezidentas Andris Bėrzinis ir Estijos Prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas.
Baltijos šalių ir JAV Prezidentų susitikime pabrėžta, kad JAV ir Europos saugumas yra neatsiejami, o Baltijos šalių nepriklausomybė, suverenumas ir teritorinis vientisumas yra nuolatinis JAV interesas.
JAV parengtoje informacijoje apie bendradarbiavima su Lietuva (vadinamajame „Factsheet”) pabrėžiamas mūsų šalies indėlis sprendžiant viso pasauliui saugumui kritinius klausimus. Aukštai įvertinami Lietuvos pasiekimai išmaniosios gynybos srityje – aktyviai veikia NATO energetinio saugumo ir Branduolinio saugumo kompetencijos centrai, užtikrinama parama ilgalaikei NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse. Pripažįstamas profesionalus Lietuvos dalyvavimas saugumą ir stabilumą užtikrinančiose misijose Afganistane ir kituose pasaulio regionuose. Taip pat akcentuojamas bendradarbiavimas energetikos, prekybos, Rytų partnerystės, pasaulinės interneto politikos, kibernetinio saugumo, švietimo ir mokslo srityse, lyderiu mainų programos, kuriose dalyvavo ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pasak Prezidentės, pasiekusi pirmojoje Partnerystės ir Bendradarbiavimo Chartijoje numatytus tikslus Lietuva pereina į naują, platesnio strateginio bendradarbiavimo su JAV lygį. Tai reiškia naujas galimybes užtikrinant Lietuvos žmonių saugumą ir gerovę.
„Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas per pastaruosius metus kaip niekada sėkmingas ir rezultatyvus. Pasiekėme pagrindinius Chartijos tikslus. Dabar mūsų žmonių saugumui kyla naujų iššūkių, ir reikia kitų sprendimų. Todėl Lietuva ir Baltijos šalys pereina į naują strateginio bendradarbiavimo su JAV etapa”, – sakė Prezidentė.
Pasak Prezidentės, JAV siekis stiprinti bendradarbiavimą su Baltijos ir Šiaurės šalimis padės Lietuvai siekti strateginių tikslų.
JAV palaiko Lietuvos ir Baltijos šalių energetinio savarankiškumo siekį ir įsipareigoja stiprinti energetinį Baltijos regiono saugumą. Tiesioginė parama išsakyta Lietuvos vykdomam Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimui, energetinėms jungtims su Vakarais, energijos išteklių tiekimo įvairovės užtkrinimui. Prezidentės teigimu, prie alternatyvių energijos šaltinių gali prisidėti ir JAV, palengvindama leidimų išdavimą skalūninių dujų eksportui į NATO šalis, taip pat ir Lietuvą. JAV dujos yra keturis kartus pigesnės nei Europoje.
Branduolinio saugumo užtikrinimas – taip pat bendras Lietuvos ir JAV interesas. Bendradarbiavimas šioje srityje Lietuvai svarbus siekiant, kad aukščiausi tarptautiniai saugumo reikalavimai būtų taikomi kaimynystėje planuojamoms AE. Pernai Lietuva buvo pakviesta į Branduolinio saugumo viršūnių susitikimą Seule. Lietuvoje taip pat veikia kartu su JAV pagalba įsteigtas Branduolinio saugumo centras.
Saugi Rytų kaimynystė taip pat bendras Lietuvos, ES ir JAV siekis. Pasak Prezidentės, demokratizacijos plėtra Rytų partnerystės šalyse yra svarbi ne tik šių šalių raidai, bet ir viso pasaulio saugumui, todėl Ukrainos eurointegracija ir rezultatyvus Vilniaus viršūnių susitikimas turi geostrateginę reikšmę.
Santykių su Rytų partnerystės šalimis stiprinimas yra vienas svarbiausių šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos prioritetų. Lietuvos pastangomis siekiama, kad Vilniaus viršūnių susitikime šį rudenį būtų pasirašyta ES asociacijos sutartis su Ukraina bei parafuotos asociacijos sutartys su Moldova, Gruzija ir Armėnija.
Lietuvos vadovė su JAV Prezidentu taip pat aptarė per Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai pradėtas derybas dėl Transatlantinės ES ir JAV prekybos sutarties. Didžiausias pasaulyje prekybinis susitarimas padės sukurti milijonus naujų darbo vietų, paskatins investicijas ir ekonomikos augimą.
Baltijos šalių ir JAV Prezidentai aptarė ir padėtį Sirijoje, kuri kelia rimtą susirūpinimą visai tarptautinei bendruomenei. Šalies vadovė pabrėžė, kad cheminio ginklo naudojimas yra nepateisinamas.
JAV ir Baltijos šalių Prezidentai pasirašė bendrą Politinę deklaraciją
Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Jungtinių Amerikos Prezidentai Baltuosiuose rūmuose pasirašė bendrą politinę deklaraciją, kuria įtvirtinamas JAV ir Baltijos šalių įsipareigojimas stiprinti strateginį bendradarbiavimą karinio, energetinio, kibernetinio ir ekonominio saugumo srityse. Taip pat pabrėžiami Baltijos šalių pasiekti laimėjimai ir pripažįstamas jų indėlis bei augantis vaidmuo sprendžiant kritinius pasaulio saugumo ir ekonomikos klausimus.
„Tai svarbus politinis dokumentas, kuris įtvirtina strateginio Baltijos šalių ir JAV bendradarbiavimo tęstinumą, pagrįstą Baltijos Chartijos vertybėmis. Pripažįsta Baltijos šalių vaidmenį siekiant užtikrinti tarptautinį saugumą ir žmonių gerovę. Suvienija JAV ir Baltijos šalių pastangas kovojant su naujomis karinio, energetinio ir kibernetinio saugumo grėsmėmis”, – sakė Prezidentė.
Deklaracijoje teigiama, jog keturios valstybės – Lietuva, Latvija, Estija ir JAV dar karta patvirtina savo ryžta stiprinti tarpusavio santykius – bendrai plėtoti prekybos ryšius siekiant ekonominio klestėjimo, stiprinti strateginį bendradarbiavimą sprendžiant pasaulio saugumo iššūkius ir remti demokratiją, žmogaus teises visame pasaulyje.
Dokumente pabrėžiama, jog per du dešimtmečius nuo nepriklausomybės atkūrimo Baltijos šalys sėkmingai įgyvendino 1998 m. Baltijos Chartijoje įrašytus pažadus ir tapo vertinamomis NATO bei ES narėmis. „Papildydamos labiausiai išsivysčiusių šalių gretas tokiose organizacijose kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir euro zonoje, taip pat pirmininkaudamos ES Tarybai, jos ir toliau plečia savo teigiamą įtaką sprendžiant pasaulio saugumo ir ekonomikos problemas”, – rašoma deklaracijos tekste.
Tai pat išsakomas geopolitinis interesas stiprinti JAV ryšius su dinamiškiausiu, ekonomiškai stabiliausiu ir saugiausiu Europoje regionu – Baltijos ir Šiaurės valstybėmis. Pabrėžiama, kad Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas yra lemiamas sėkmės veiksnys. Teigiama, kad Baltijos ir Šiaurės valstybės yra stipresnės ir jų įtaka – didesnė, kai dirba kartu ir vienija pastangas siekdamos bendrų tikslų.
Ypatingas dėmesys dėmesys skiriamas bendriems veiksmams kovoje su naujom grėsmėm. Atverčiamas naujas puslapis energetinio saugumo srityje – pareikšta tiesioginė parama Trečiojo ES energetikos paketo ir energetikos jungčių įgyvendinimui. Tai reiškia, kad bus remiamos Baltijos šalių pastangos užtikrinti alternatyvų energijos tiekimą, didinti konkurenciją ir skaidrumą energetikos sektoriuje. Užsitikrinus energetinį saugumą bus sukurtas pagrindas tvariam regiono ekonomikos augimui. Sutariama bendradarbiauti stiprinant branduolinę saugą.
Naujas bendradarbiavimo puslapis atverčiamas ir kibernetinio saugumo srityje. Atsižvelgiant į nesenas kibernetines atakas prieš Baltijos šalis, bus imtąsi regioninių ir globalių priemonių kibernetiniam saugumui regione stiprinti. Bus bendradarbiaujama stiprinant ypatingos svarbos infrastruktūros objektų regione kibernetinį saugumą ir siekiama sukurti atvira, saugų ir patikimą internetą.
Deklaracijoje aptariamas ir Baltijos šalių indėlis stiprinant Europos Sąjungos ekonominius ryšius su JAv. Patvirtintas įsipareigojimas derėtis dėl didžiausio pasaulyje prekybinio susitarimo – ES ir JAV Transatlantinės prekybos ir investicijų sutarties, kuri sustiprins pasaulinę prekybos sistemą, skatins konkurencingumą, ekonomikos augimą ir sukurs milijonus naujų darbo vietų. Tai vienas iš svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai darbų, nes antrasis šios sutarties derybų raundas įvyks spalį, būtent per Lietuvos pirmininkavimą.
Gynybos srityje pabrėžiama, kad Baltijos šalys svariai prisideda prie NATO misijų vykdymo ir yra įsipareigoję plėtoti Aljanso pajėgumus, reikalingus kolektyvinei gynybai, pripažįstama praktinio bendradarbiavimo svarba. Todėl Baltijos šalys ir JAV kartu dirbs kurdamos efektyvesnes technologijas ir sieks kuo efektyvesnio turimų išteklių panaudojimo. Sutariama koordinuoti veiksmus NATO viduje, kad būtų identifikuoti ir plėtojami svarbiausi prioritetiniai pajėgumai, mokymų ir pratybų galimybės.
Politiniame pareiškime taip pat pripažįstama, jog per pastaruosius kelis dešimtmečius Baltijos valstybės pasiekė įspūdingų demokratinių laimėjimų ir santykiuose su Rytų Partnerystės šalimis rodo lyderystės pavyzdį. Tai labai aiški parama Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, kurio vienas svarbiausių prioritetų – santykių su Rytų partnerystės šalimis stiprinimas. Europinė Ukrainos ir kitų Rytų kaimynių integracija yra svarbi tarptautiniam saugumui.
