2008 metais sprogus nekilnojamojo turto burbului, globalią kapitalistinę ekonomiką sukrėtė neva kažkas „naujo ir neįprasto“ – ekonominė ir finansinė krizė. Tačiau visa kapitalizmo raida tėra viena po kitos sekančios krizės. Pats kapitalizmas yra didžioji žmonijos krizė – tiek dėl to, kad įvairios finansinės spekuliacijos yra neatskiriama šios sistemos dalis, tiek ir dėl visų žmonijos kančių bei aukų, kurias nuolat sukelia sisteminis kapitalizmo smurtas.
Nepaisant viso to, “užsitęsusi“ krizė bei mėginimai gelbėti šią sistemą yra panašūs į tragikomedijos seansą. Gręsiantys nemokumai Graikijai, Airijai, taip pat panašios rizikos Portugalijos, Italijos, bei Ispanijos ekonomikoms – puikus įrodymas, kad ant keturių kapitalistinių laisvių ideologijos (laisvė kapitalo judėjimui, laisvė darbo jėgos judėjimui, laisvė prekių judėjimui, laisvė paslaugų judėjimui) pastatyta Europos Sąjunga kaip stambaus transnacionalinio kapitalo projektas yra pasmerktas žūti. Tik mūsų valdantieji gyvena praeitimi ir vis dar tiki šiuo kapitalistiniu dariniu. Jie ne tik vis dar tiki ES, jie vis dar svajoja apie euro įsivedimą… Ir vardan šito jie pasiryžę paaukoti daugumos Lietuvos žmonių pragyvenimo lygį. Ponai, atsibuskite ir apsidairykite – kiekvienas tarptautinių finansinių oligarchų ir magnatų mėginimas „gelbėti“ Graikiją tik kasa jai dar gilesnę duobę.
Galų gale, valstybės skola pradėjo grasinti nemokumu ir pačiam imperializmo bei kapitalizmo bastionui – JAV. Iš vienos pusės, būtų naivu tikėtis, kad nebus susitarta, ir koks nors „teisingas sprendimas“ nebus priimtas. Visi oficialūs nesutarimai yra tiesiog „demokratinis absurdo teatras“, fasadas, arba privačių interesų susikirtimas. Nepaisant to, pats faktas dėl JAV ekonomikos padėties komplikuotumo yra nenuginčijamas ženklas, kad pati kapitalizmo sistema yra bankrutavusi. Belieka sulaukti, kada šį faktą įsisąmonins, jei apskritai įsisąmonins, visi privačios nuosavybės bei monopolizuotos ekonomikos apologetai.
Dar daugiau – paskutinį kartą iš savo prieškarinės Didžiosios Depresijos JAV išsikapstė tik II pasaulinio karo dėka. Karas reiškė didžiulius užsakymus jos karinei ir kitai pramonei, o pergalė bailiai pasislėpus už masinių TSRS tautų aukų – naujas rinkas ir resursus Europoje ir pasaulyje. Imperialistai gelbėjasi tik naujais karais, todėl daugiau nei tikėtina, kad JAV ir jos satelitų Europoje intervencijos Vietname, Jugoslavijoje, Afganistane, Irake, Libijoje turės savo pratesimą vis naujose, didesnėse teritorijose, sukeldamos naują pasaulinį karą. JAV ir kiti imperializmo centrai gyvi tik konfliktais, nes jie atneša naujus laimikius (rinkas, resursus). Kapitalizmas (ir tai įrodė dar Marksas) negali gyvuoti, nuolatos nerevoliucionuodamas visko aplinkui, nesiverždamas į naujas rinkas, nenukariaudamas naujų konkurentų, neapversdamas aukštyn kojoms visų nusistovėjusių santykių (dabar dar – ir pasaulinį klimatą), neaštrindamas klasių ir etninių grupių kovos. Jokio racionalaus, žmonijos daugumos bazinius poreikius tenkinančio ekonominio planavimo kapitalizmas, privačios nuosavybės kultas nepripažįsta iš esmės. Buržuazija, vaikydamasi pelno, pasiryžusi vis naujiems nusikaltimams.
Vienintelė išeitis –praktinis visų darbo žmonių solidarumas už teisingesnį pasaulį, už socializmą!
Socialistinis Liaudies Frontas (SLF)
