Pirmą kartą žodžius „kriminalinės žvalgybos informacija“ visuomenė išgirdo vasarą, kada, remiantis tokia informacija, Prezidentė atsisakė skirti Seimo vicepirmininką Vydą Gedvilą švietimo ir mokslo ministru. Tuomet tarp į žiniasklaidą „nutekėjusios“ „kriminalinės žvalgybos informacijos“ buvo ir kai kurios privataus V.Gedvilo, pvz., bernvakario prieš savo vestuves, gyvenimo detalės.
Dabar didžiulį šurmulį sukėlė Prezidentės susitikimas su Seimo valdyba dėl generalinio prokuroro skyrimo, tiksliau – dėl du kartus žlugusio skyrimo.
Po susitikimo iš kai kurių Seimo valdybos narių į žiniasklaidą „nutekėjus“ informacijai apie Prezidentės turimą informaciją – apie trijų Seimo narių (J.Sabatausko, V.Gapšio ir B.Bradausko) susitikimą ir pasitarimą dėl generalinio prokuroro (ne)paskyrimo (užblokavimo?) balsuojant Seime, „Karštas komentaras“ paklausė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko J.Sabatausko, ar įstatymai leidžia, jeigu taip, kokiais atvejais, sekti Seimo narius – asmenis, turinčius teisinį imunitetą?
Štai ką atsakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas:
„Seimo nariai turi imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo. Kitaip sakant, negalima taikyti baudžiamosios atsakomybės Seimo nariams, pareikšti jiems įtarimus. Nors dėl baudžiamosios atsakomybės momento taikymo teisininkų tarpe dar ir šiandien verda diskusijos: kai kurie mano, kad tai – paskutinis etapas, kai teismas turi skelbti nuosprendį, kai kurie mano, kad nuo įtarimų. Bet šiandien tokia praktika, kad (imunitetas taikomas) nuo įtarimų, vadinasi, Seimo nariams negalima pareikšti įtarimų dėl galimo kažkokio nusikaltimo padarymo.
Dėl kriminalinės žvalgybos metodo naudojimo – deja, Seimo nariai imuniteto neturi. Vadinasi, kiekvieną iš mūsų – ir esamus, ir buvusius Seimo narius, gali stebėti, gali jų atžvilgiu atlikti kitas priemones, jeigu yra pakankamai pagrindo įtarti, kad tie asmenys organizuoja kažkokį nusikaltimo padarymą arba jau yra padarę.
Tačiau tokias priemones, tiesa, žiūrint kokias, sankcionuoja teismai, prokurorai. Paprastesnėms priemonėms užtenka kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo sprendimo. Nuo šito Seimo nariai nėra apsaugoti, tačiau yra kitas aspektas.
Iš tikrųjų yra juokinga: ar Seimo narys, jeigu į jį kreipiasi bet kuris rinkėjas, turi teisę pasakyti: „Atstok, aš su tavimi nekalbėsiu, nes, mano žiniomis, tu esi iš nusikalstamo pasaulio“? Jis sakys: „Aš – tavo rinkėjas, turiu problemą, padėk man tą problemą išspręsti“.
Taigi, kai į mane kreipiasi bet kuris asmuo, ar jis būtų mano apygardos, kurioje aš esu išrinktas, gyventojas, ar iš kitos Lietuvos vietovės, aš tokios teisės neturiu.
Tik tiek, kad yra kitas klausimas: kada tai padaryti? Kai aš turiu laisvo laiko arba kai yra oficialus priėmimo laikas. Būna, kad ir gatvėje sustabdo. Sustabdo ir klausia: „Ką man daryti? Aš, va, turiu tokią bėdą“.
Arba priešingai. Bet kuris žmogus nori pranešti informaciją, kuri yra jums reikalinga priimant sprendimus ir jūs turite ją žinoti. Kitas reikalas, ar jūs ja patikėsit, ar nepatikėsit, priimdamas sprendimą.
Todėl iš tikrųjų tokiais atvejais pasidaro baisu, ar Lietuva iš tikrųjų teisinė demokratinė valstybė, ar jau… Nereikia Seimo nario – bet kuris Lietuvos pilietis negali susitikti bet kurio piliečio. Va, čia mane stulbina“.
KK inf.
