Praėjusių metų pabaigoje naujajai Vyriausybei priėmus sprendimą sumažinti elektros energijos gamybos kvotą Lietuvos elektrinei, pasipylė vieši kaltinimai ankstesnei Vyriausybei dėl neva proteguoto „Gazpromo“ siekio parduoti kuo daugiau brangių gamtinių dujų. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma, siekdamas objektyviai išsiaiškinti minėtų sprendimų priėmimo pagrindus, paprašė Energetikos ministro atsiųsti visus su svarstomu klausimu susijusius oficialius dokumentus ir įvardyti sprendimų priėmimo iniciatorius bei rengėjus.
Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius Seimo nariui atsiųstame paaiškinime patvirtino, kad ankstesnė Vyriausybė, nustatydama 1.53 TWh remtinos elektros energijos apimtį (kvotą) Lietuvos elektrinei, rėmėsi iš perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID pernai rugpjūčio 24 d. gautu raštu. Jame nurodoma, kad įvertinus galimą elektros energijos importo ribojimą, kurį lemia tarpsisteminių linijų atjungimai bei kaimyninių elektros energetikos sistemų darbo režimai, elektros energijos gamybos ir vartojimo balanso užtikrinimui būtina minimali elektros energijos gamybos apimtis Lietuvos elektrinėje turėtų būti 1.53 TWh.
Naujoji Vyriausybė vienu pirmųjų savo sprendimų praėjusių metų gruodžio pabaigoje sumažino remtinos elektros energijos gamybos apimtį iki 0.9 TWh. Tai leido sumažinti elektros energijos kainą vartotojams 1–2 cnt/kWh, tačiau taip ir liko nepaaiškinta, ar tai nebuvo padaryta elektros energijos sistemos patikimumo bei tiekimo saugumo sąskaita. Šis sumažinimas taip pat grindžiamas naujesniu LITGRID raštu, kuris, deja, šį kartą konfidencialus ir Seimo nariui nepateiktas.
„Verta dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kad nustatydama minimalią remtinos elektros energijos gamybos kvotą ankstesnė Vyriausybė rėmėsi LITGRID rašte aiškiai apibrėžtais sistemos patikimumo ir tiekimo saugumo kriterijais. Už elektros energijos sistemos patikimumą ir tiekimo saugumą atsakingas perdavimo tinklo operatorius, todėl sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant būtent į jo pateikiamus duomenis ir kriterijus, o ne į kažkokių apsiskelbusių ekspertų nuomones“, – teigia J. Razma pridurdamas: – galima tik įsivaizduoti, jei Vyriausybė politinių motyvų vedama būtų nusprendusi nustatyti mažesnę negu LITGRID nurodyta kvotą, kokia kritikos lavina galėjo užgriūti, kad neva proteguojami elektros tiekėjai, kurių atstovų pavardes iki šiol nepagrįstai bandoma sieti su TS-LKD“.
