Naujai išrinkto Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trampo klausimas, kodėl mes turime ateiti Jums padėti, jeigu Jūs patys nesiruošiate gintis, yra pagrįstas. D. Trampo požiūriu, visos NATO valstybės narės pačios turi rūpintis savo saugumu, užtikrindamos pakankamą savo gynybos finansavimą. Tai galioja ir Lietuvai. Jei mes esame pasiruošę ginti ir apsiginti, tuomet ir sąjungininkų palankus požiūris į mus ir pagalba yra užtikrinta.
Tai sausio 18 d. spaudos konferencijoje „Ar būsime saugūs po JAV prezidento D. Trampo inauguracijos?“ pabrėžė Seimo LSDP frakcijos seniūnės pavaduotojas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kuris yra ir Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininko pavaduotojas.
Sausio 19–25 dienomis jis dalyvaus NATO Parlamentinės Asamblėjos Gynybos ir saugumo komiteto posėdyje Vašingtone bei turės galimybę stebėti išrinkto JAV prezidento D. Trampo inauguraciją ir dalyvauti nacionalinių parlamentų nariams skirtoje diskusijoje „JAV gynybos politika D. Trampo eroje“.
Buvęs krašto apsaugos ministras akcentavo, kad Lietuvos saugumas priklauso nuo mūsų pačių ne tik karine prasme. Anot jo, grėsmės Lietuvos saugumui yra pakankamai realios, ir ne tik karinės, ir mūsų visuomenė turi būti pasiruošusi, suprasdama, kas yra ir hibridinės, informacinės ar kibernetinės grėsmės.
“Tačiau ne ką mažiau svarbus yra mūsų, tiek valdžios, tiek visuomenės, nusiteikimas ir pasiryžimas”, – tvirtina J. Olekas. Jis prisiminė 1940 metų Rusijos invaziją į Lietuvą, kai tuometinė autokratinė dešiniųjų valdžia neturėjo jokios politinės valios gintis ginklu, nors kariuomenė buvo pakankamai didelė.
Socialdemokratų politikas taip pat apgailestavo, kad 2008-2012 metais valdžioje buvę konservatoriai-liberalai buvo sumažinę krašto apsaugos finansavimą iki mažiau nei 1 proc. bendrojo nacionalinio produkto (BVP). LSDP vadovaujama vyriausybė per 2012-2016 metus Lietuvos gynybos biudžetą sugebėjo padidinti nuo 0,78 proc. 2012 metais iki 1,8 proc. 2017 metais. Kitais metais krašto apsaugos finansavimas turėtų atitikti 2 proc. BVP NATO reikalavimą.
J. Olekas palaiko mišrios Lietuvos kariuomenės, sudarytos iš profesionalų ir savanorių šauktinių, kokia ji yra dabar, idėją. Tačiau iš 28 NATO valstybių narių, kurios visos yra turėjusios visuotinio šaukimo kariuomenes, 22 perėjo prie profesionalios. Lietuva buvo vienintelė, kuri grįžo prie šauktinių kariuomenės.
Jo įsitikinimu, pagal turimus ir planuojamus finansinius resursus, siekiant, kad būtų užtikrinta tinkama kariuomenės komplektacija, infrastruktūra, karių gyvenimo sąlygos, motyvacija ir kt., reikia remti savanoriškas piliečių iniciatyvas, toliau skatinant savanorius ateiti į kariuomenę, stiprinant pilietinį ir patriotinį jaunimo ugdymą mokyklose ir aukštosiose mokyklose, laisvanoriškas įvairaus amžiaus karinio pasirengimo galimybes per Šaulių sąjungą ir pan.
“Man būnant krašto apsaugos ministru, Jaunųjų šaulių vasaros stovyklų finansavimas patrigubėjo, ir pernai jose dalyvavo virš 5 tūkst. vaikų nuo 11 metų amžiaus, kai valdant konservatoriams-liberalams jų būdavo apie tūkstantį”, – sakė J. Olekas.
Sausio 17 d. Seimas absoliučiu sutarimu priėmė Nacionalinę saugumo strategiją. Taip pat planuojama atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl Lietuvos krašto apsaugos finansavimo didinimo, kaip patvirtinta 2004 metais pasirašytame susitarime dėl Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos.
