Praėjusią savaitę Seimo sprendimas dėl korupcijos byloje nuteisto Vytauto Gapšio mandato visuomenėje įvertintas kaip absurdiškas ir darantis parlamentui gėdą. Su tuo sutinka ir dažnas Seimo narys tiek valdančiojoje daugumoje, tiek opozicijoje. Politikų teigimu, kone neįmanoma suderinti parlamentaro pareigų ir teismo verdiktu skirtos prievolės atlikti bausmę kalėjimo kameroje. Tačiau net sutikę, kad susiklosčiusi situacija yra absurdiška ir anomališka, Seimo nariai neskuba ieškoti sprendimų, kurie ateityje neleistų pasikartoti tokiems precedentams.
Politikų nežavi idėja sukurti teisinį mechanizmą, kad nuteistas parlamentaras iškart prarastų ir Seimo nario statusą. Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma ir Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė sako, kad dabar reikėtų sutvarkyti kelis smulkesnius, tačiau akis taip pat aštriai badančius klausimus: kalėjime Seimo nario kadenciją veikiausiai užbaigsiančiam V. Gapšiui priklauso apvali išeitinė, jo padėjėjai vis dar dirba Seime, o pats kameroje dienas leidžiantis parlamentaras vis dar užima pareigas Europos reikalų komitete.
Neįsivaizduoja V. Gapšio darbo iš kalėjimo: su zekais pasitaręs priims sprendimus
Parlamentarai kategoriški vertindami svarstymus, kad V. Gapšys parlamentaro darbą galėtų vykdyti iš kalėjimo. Pastarasis neslepia planų ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) prašyti stabdyti bausmės vykdymą, bet ir dar kartą kreiptis į kalėjimo administraciją, kad ši leistų dalyvauti Seimo darbe nuotoliniu būdu.
„Kaip atrodytų, jei Gapšys, pavyzdžiui, iš kalėjimo jungsis į Seimo komitetą ir pasitaręs su zekais priims sprendimus. Tada jau tikrai kristume žemiau plintuso“, – Eltai teigė A. Širinskienė.
„Seimo narys yra nuteistas, sėdi kalėjime, tegu jis čia ir sėdi. Jam tiesiog reikėtų pamiršti apie kažkokius Seimo darbus“, – Eltai teigė konservatorius J. Razma, pažymėdamas, kad bet kokios išimtys laisvės bausme nuteistam asmeniui kvestionuotų ir pačią bausmės esmę.
„Juk įkalinimas ir yra tokia bausmė, kai žmogus izoliuojamas nuo visuomenės, kai jis turi pajusti bausmės poveikį per izoliavimą“, – sakė J. Razma.
Ne itin parlamentarus žavi ir idėja iš nuteisto Seimo nario automatiškai atimti rinkimų metu įgytą mandatą. Tokiu atveju, pripažįsta J. Razma, gal ir būtų išvengiama kuriozinių situacijų, tačiau, pažymi jis, atitinkamai kiltų kitokio tipo rizikų.
„Čia yra konstitucinių niuansų. Įsivaizduokime teoriškai situaciją, visiškai nesusijusią su šia – tarkime, gali būti kažkokia dirbtinai sukurta byla aktyviai veikiančiam, kažkam nepalankiam Seimo nariui. Tokiu atveju nebūtų gerai, jei automatiškai jam ir mandatas būtų atimamas“, – svarstė J. Razma.
Imsis sprendimų dėl V. Gapšiui priklausančios išeitinės
Visgi, parlamentarų teigimu, žingsnių, sprendžiant šią keistą situaciją, reikia. Tačiau politikai nekalba apie fundamentalius pokyčius, keičiant pagrindinį šalies įstatymą. Tiek J. Razma, tiek A. Širinskienė teigia, kad esama ir Seimo statuto lygiu keistino reglamentavimo. Šių politikų teigimu, pirmiausiai reikia keisti įstatymus, leidžiančius įkalinimo įstaigoje kadenciją baigiantiems parlamentarams išmokėti net 6 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitines. O tokios, panašu, kalintis V. Gapšys gali tikėtis ateinančių metų rudenį – kai baigsis dabartinio Seimo kadencija.
„Įkalinti Seimo nariai, savo kadenciją baigę būdami kalėjime, neturėtų gauti išeitinės“, – sakė J. Razma.
Tiesa, svarstė politikas, nebūtų gerai, jei tokie pakeitimai būtų priimti ieškant sprendimo konkrečiai dėl V. Gapšio situacijos.
„Taikyti šiuos pakeitimus Gapšiui nelabai tiktų, bet į ateitį, jei gali būti panašių pasikartojimų, pasiūlyčiau minėtą korekciją“, – sakė konservatorius.
Tačiau luktelti ir įstatymo pataisas svarstyti ateityje bent jau A. Širinskienė nėra nusiteikusi.
„Jau po švenčių, jei matysiu, kad valdantieji nesiima veiksmų, tai išeitinės kompensacijos klausimą pabandysiu su Statuto pataisomis spręsti“, – sakė A. Širinskienė.
V. Gapšio padėjėjai vis dar dirba Seime: sako, kad tai nenormalu
Įstatymais numatyta išeitinė įkalintam Seimo nariui nėra vienintelė politikams akis badanti aplinkybė. Nepaisant to, kad Seimo narys patupdytas už grotų, jo padėjėjai Seime vis dar dirba ir gauna už tai algą.
Tiek J. Razmos, tiek A. Širinskienės nuomone, tai nėra normalu.
„Matyt tam laikotarpiui, kada Seimo narys yra įkalintas, reikėtų panaikinti ir jų patarėjų etatus“, – sakė J. Razma.
„Akivaizdu, kad jie tikrai ne Seimo nariui Gapšiui dirbs. Jie gal dirbs Darbo partijai, nešios lankstinukus per rinkimus. Labai abejoju, ar tai bus Seimo nario veikla. Tad būtų teisinga šiuos padėjėjus nuimti. Tai, vėlgi, Seimo statuto klausimas. Galima susitvarkyti, kad kol Seimo narys kali, tol jo padėjėjų Seime nėra“, – sakė A. Širinskienė.
Stebisi, kodėl V. Gapšys vis dar turi pavaduotojo pareigas konservatorės vadovaujamame komitete
Opozicijai priklausanti A. Širinskienė stebėjosi, kodėl į kalėjimą patupdytas parlamentaras liko Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkės pavaduotoju. Tokios įkalinto V. Gapšio pareigos įrašytos ir oficialiame Seimo puslapyje.
Šį klausimą, pažymėjo ji, taip pat būtina kuo greičiau išspręsti.
„Ar ERK pirmininkei, konservatorei Mikulėnienei viskas gerai dėl to? Aš kol kas negirdėjau keliant klausimo, ar jai tinka toks pavaduotojas. Mano manymu, Gapšį reikėtų šalinti iš visų užimamų pareigų Seime“, – sakė politikė, argumentuodama, kad V. Gapšys save kaip politiką diskreditavo.
Keisti Konstitucijos nereikia: A. Širinskienė siūlo sekti N. Venckienei skelbtos apkaltos pavyzdžiu
Nors ir pripažindami, kad susiklosčiusi realybė, kai kalėjime sėdintis asmuo gali išlaikyti Seimo nario statusą, nėra normali, Eltos kalbinti parlamentarai apie didesnius, o ypač konstitucinius pokyčius nekalba. Net jei Seimo valia palikti V. Gapšiui mandatą yra prieštaringa ar net sunkiai deranti su su konstitucingumu – bandymai nuo panašių situacijų apsisaugoti naujais įstatymais nėra tinkamiausiais kelias.
„Dėl konstitucinės Seimo nario apsaugos aš neskubėčiau kažką keisti, palengvinti mandato panaikinimą ar panašiai. Konstitucinė apsauga turi būti“, – teigė J. Razma.
Savo ruožtu A. Širinskienė mato ir dar vieną išeitį, jei, pavyzdžiui, ateityje pasikartotų identiška situacija. Pasak jos, tam tikrą kryptį rodo ir nuo teisėsaugos besislapsčiusios ir daugiau nei metus Seime nesirodžiusios Neringos Venckienės pavyzdys. Vienos iš „Drąsos kelio“ lyderių mandatą Seimas panaikino 2014 m. birželį. Pagrindinis šio sprendimo motyvas – Seimo plenarinių ir komitetų posėdžių nelankymas. Tiesa, sutinka A. Širinskienė, už Seimo posėdžių nelankymą atimti mandatą V. Gapšiui jau gali būti vėlu.
„Jei Gapšio kadencija būtų ilgesnė nei vieneri metai, būtų galima inicijuoti apkaltą, nes Seimo narys negali eiti savo pareigų. Tai Venckienės atvejis. Ji negalėjo vykdyti savo pagrindinės veiklos. Šiuo atveju to daryti Gapšys negali dėl teismo sprendimo. Kodėl to nepasitikrinti Konstituciniame Teisme? Aišku, dabar tas kelias yra nerealus, nes yra per trumpas laikotarpis iki rinkimų“, – sakė A. Širinskienė.
„Konstitucinis Teismas Venckienės byloje yra pasakęs, kad esminė Seimo nario darbo forma yra plenariniai posėdžiai, o ne komitetų posėdžiai ar dar kas nors. Tad Gapšys esminės savo veiklos vykdyti negalės, nebent Seimas visas į kalėjimą persikeltų“, – apibendrino parlamentarė.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui nepavyko. Nors parlamentui buvo teikti 4 nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaikė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo. Iš viso balsavime dalyvavo 122 Seimo nariai.
Iškalbingas faktas – pats pirmasis „veikėjas“, apvogęs Snoro banko kreditorius jau po banko uždarymo, buvo ne kas kitas, kaip konservatorių partijos vienos iš lyderių, buvusios Seimo pirmininkės I.Degutienės sūnus – verslininkas, įmonės „Novotersa“ generalinis direktorius Gediminas Degutis.