Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta, jog Lietuvos kariai instruktoriai galėtų apmokyti ukrainiečius ir prieš Rusiją kovojančios šalies teritorijoje. Anot jos, užtikrinus tinkamą oro gynybą, būtų įmanoma suvaldyti lietuvių instruktoriams kylančias rizikas.
„Mokome (Ukrainos – ELTA) karius, tarkime, Lietuvoje ar kitose valstybėse. Ar jie galėtų būti mokomi Ukrainoje? Su tinkama oro gynyba, manau tikrai tas rizikas galima suvaldyti“, – penktadienį Vyriausybėje po dvišalio susitikimo su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu sakė I. Šimonytė.
Taip ji teigė paklausta apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono svarstymus dėl paramos Kyjivui ir galimų karinių mokomųjų misijų siuntimo į Ukrainą. I. Šimonytė akcentavo, jog Paryžiuje užgimusi diskusija aprėpia gerokai platesnius pagalbos būdus – mokomosios misijos tėra vienas jų.
„Pagalbos formų ar kažkokių įsitraukimo būdų, matyt, yra įvairių. Manau, ką prezidentas Macronas pasakė ir kas yra svarbiausia iš jo pasakymo – svarbiausia, kad mes neturime sau nusibraižyti raudonų linijų ir labai uoliai sakyti, kad mes tų raudonų linijų laikysimės, kai kitoje pusėje yra žmogus, kuris neturi jokių raudonų linijų ir jis išsitraukia branduolinę šaškę ir ja mosikuoja kas antrą dieną“, – pabrėžė ji.
„Akivaizdu, kad mes negalime būti atversta knyga, kuri tiesiog guli ant stalo, kad Putinas tiesiog galėtų tą knygą paskaityti ir viską žinoti, ką mes darysime“, – sakė I. Šimonytė.
Visgi, ji kelia klausimus, kodėl E. Macrono paskatinta diskusija tapo interpretacijomis apie karių siuntimą į Ukrainos frontą.
„Man atrodo, kad buvo patogu tą diskusiją nuvesti į interpretaciją, kad prezidentas Macronas siūlo siųsti combat ready troops (liet. kovai pasirengusius karius) – žmones, kurie yra kariai, parengti kariauti fronte. Kai tuo tarpu pati diskusija yra apie įvairiausius dalykus“, – kalbėjo politikė.
„Ukraina turi žmonių, kurie yra pasirengę ginti šalį, ir pagrindinė problema yra, kad žmonės turi turėti priemones, kuriomis galėtų ginti šalį“, – apibendrino Vyriausybės vadovė.
ELTA primena, kad tarptautinėje erdvėje netyla diskusijos apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimus. Paryžiaus lyderis teigė neatmetantis galimybės siųsti Prancūzijos sausumos pajėgas į Ukrainą. E. Macronas tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Netrukus po to NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad Aljansas siųsti karių į Ukrainą neketina.
Visgi, Aljanso šalių gretose diskusijos dėl galimo karių siuntimo į Ukrainą – tęsiasi. Lietuvos politikai sveikino tokią Prancūzijos vadovo iniciatyvą, tačiau kelissyk patvirtino, jog kalbama tik apie mokomąsias misijas.
