Lietuva gali sekti Ignalinos pavyzdžiu
Gražią saulėtą spalio mėnesio popietę į Ignalinos rajono savivaldybę rinkosi svečiai, kad išgirstų ir pasisemtų gerosios patirties – savivaldybė įgyvendino 2011–2014 metų veiklos planą. Tik atskiros ministerijos nesugebėjo deleguoti savo atstovų, teisindamos savo veiksmus būtinu užimtumu, pasirašant energetines tarptautines sutartis, bei susitikimų svarba Briuselyje. Tačiau juk ministerijose yra ne vienas ministras ar vicemistras, bet yra ir kitų darbuotojų, tiesa?
Apskritai Lietuvoje pastatų atnaujinimo procesas dar tik įsibėgėja, dedamos pastangos renovacijai paspartinti. Tik šiandien pradedama kalbėti apie neįvertintas aplinkybes, kurios apsunkina renovacijos darbus, apie tai, su kokiomis problemomis susiduriama, įgyvendinant investicinius projektus, kuriuose numatyti darbai neatitinka realiai turimų atlikti statybos rangos darbų reikalavimų. Tik dabar, ir tai po ilgų diskusijų, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nutarė, jog būtina, įvertinus pastatų atnaujinimą reglamentuojančius teisės aktus, teikti pasiūlymus dėl šių teisės aktų tobulinimo, tačiau pamiršo į tokį posėdį pasikviesti Ignalinos savivaldybės administracijos atstovus, kurie šį etapą jau baigė ir skelbia rajono renovacijos pabaigtuvių maršą.
Aplenkę laiką
Pristatydamas atliktus darbus Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis rajono bendruomenei drąsiai įvardijo Ignalinos rajono savivaldybės pasiekimus – tai geros komandos nuoseklus, produktyvus ir sąžiningas darbas, siekiant pagerinti rajono gyventojų ir miesto infrastruktūras, kaimo plėtrą. Atlikta nemažai darbų, kad būtų patenkinti gyventojų socialiniai ir komunaliniai poreikiai, pagerinta žmogaus gyvenimo kokybė.
Ignalinos rajono savivaldybė, pradėjusi visuomeninių pastatų renovavimą 2008 metais, šiemet šį milžinišką darbą užbaigė. Galima sakyti, Ignalinos rajono savivaldybė aplenkė laiką – mat šalyje visuomeninių pastatų energetinio efektyvumo didinimo programa, kurios tikslas – didinti valstybės ir savivaldybių nuosavybės teise priklausomų pastatų energetinį efektyvumą, Vyriausybė nutarimu patvirtinta tik 2014 m. lapkričio 26 d. Šią programą visoje šalyje numatoma užbaigti iki 2020 metų.
Taigi, kol kiti rajonai dar tik rengiasi visuomeninių pastatų renovacijai, Ignalinoje jau švenčiamos pabaigtuvės – Ignalinos savivaldybė įgyvendino savo planus jau iki 2015 metų pabaigos. Tam panaudota 69,6 mln. Lt, iš kurių: 7,9 mln. Lt – Europos Sąjungos lėšų, 6,1 mln. Lt – Savivaldybės biudžeto lėšų, 55,6 mln. Lt – kitos lėšos (Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo, VIP‘o).
Iš viso renovuota 40 pastatų: sutvarkytos mokyklos, vaikų darželiai, kultūros rūmai, medicinos įstaigos, administraciniai ir bendruomeniniai pastatai.
Visi atlikti darbai rajono savivaldybės teritorijoje pakeitė ne tik estetinį pastatų vaizdą, bet ir pagerino darbo sąlygas dirbantiesiems, leido pasiekti iki 45 procentų šiluminės energijos taupymo efektyvumą, o tai reiškia, kad vidutiniam šilumos palaikymui sunaudojama mažiau energetinių resursų, mažiau teršiama gamta.
2000 m. Ignalinos rajono savivaldybė iš esmės pertvarkė savo šilumos ūkį – renovavo katilinę. Todėl technologiniame procese naudojamas vietinis biokuras. Taip pat sutvarkytos šiluminės trasos. Ir šio darbo pabaiga, tarsi pagrindinis akcentas, – pastatų renovacija.
Beje, Ignalinos rajone ne tik sėkmingai įvykdyta visuomeninių pastatų renovacija, tačiau baigiami renovuoti ir gyvenamieji pastatai. Paskutinių dešimties namų renovaciją planuojama užbaigti pavasarį. Aišku, Ignalinos rajono savivaldybė labai norėjo, kad iki šių metų pabaigos būtų pabaigta ir visų gyvenamųjų pastatų renovacija, tačiau tai nuo savivaldybės gerų norų jau nepriklausė – susivėlino kai kurie statybininkai. Mat, pagal dabar egzistuojančią viešųjų pirkimų tvarką, galima nusipirkti ir katę maiše – laimi įmonė konkursą, o paskui, žiūrėk, paskelbia bankrotą – ir darbai sustoja, ir tampa tokie vykdytojai šaukštu deguto, gadinančiu visą puikaus renovacijos medaus statinę.
Turi kuo pasigirti
Tačiau šiandien Ignalinos meras – pakilios nuotaikos: visuomeninių pastatų renovacija – pilnai pabaigta. Na, o gyvenamųjų namų renovacijos pabaigtuves reikės jau pavasarį daryti.
„Visi atlikti renovacijos darbai taupo mūsų energetinius išteklius, nes 45 procentų energetinių resursų sutaupymas labai jaučiamas savivaldybės biudžete. Šios lėšos panaudojamos kitų reikiamų poreikių tenkinimui“, – džiaugiasi Ignalinos savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis.
Diskutuojant apie šilumos panaudojimą, dažniausiai akcentuojama vienos kilovatvalandės pagaminimo kaina. Tačiau įstaiga, savivaldybė ar gyventojas moka už naudojamų patalpų ploto apšildymo suvartojamų kilovatvalandžių visumą. Ir čia Ignalina turi kuo pasigirti.
„Ir mūsų skaičiavimu, ir šilumos asociacijos duomenimis, šiuo metu vieno kvadratinio metro apšildymo kaina Ignalinos rajono savivaldybėje yra pigiausia“, – neslėpdamas pasididžiavimo teigia meras.
Priežastys – aiškios: sutvarkyta katilinė, šilumos tiekimo sistemos ir pastatų renovavimas davė savo rezultatus.
„Tad pastatų vidaus šilumos palaikymui reikia mažesnių energetinių sąnaudų“, – šypsosi Ignalinos rajono meras H.Šiaudinis.
Tačiau meras, panašu, pamiršo paminėti dar vieną priežastį, kodėl Ignalinos gyventojai gali džiaugtis mažomis sąskaitomis už šildymą, o vaikai mokytis jaukiose, šiltose mokyklose ar lankyti puikiai įrengtus, atnaujintus vaikų darželius: tai yra vietinės valdžios darbų tęstinumas. Kai ilgametis Ignalinos meras Bronis Ropė buvo išrinktas Europos parlamento nariu, rajono gyventojai Ignalinos vairą patikėjo buvusiam vicemerui H.Šiaudiniui. Iš čia – ir tęstinė politika: pabaigti tai, kas buvo pradėta. Ir visų visuomeninių pastatų renovacija – tos pačios tęstinės politikos pasekmė. Tai – pakankamai retas teigiamas pavyzdys politikoje. Nes kaip dažniausiai būna? Jei į valdžią išrenkami „nauji“, dažniausiai iš karto puola griauti tai, ką darė prieš juos „seni“. Tačiau Ignalina – būtent sėkmingos, tęstinės valdžios politikos pavyzdys.
Jei palygintume Ignalinos savivaldybės energetines kainas su atskirų Lietuvos savivaldybių kainomis, tai vieno kvadratinio metro kaina akivaizdžiai skiriasi – yra mažesnės nuo 20 iki 40 procentų. O tai – svarbus pasiekimas.
„Lyginant mūsų šilumos kainas su kaimyninių savivaldybių kainomis, galima pasakyti, kad Visagino kainos yra brangiausios. Tai patvirtina ir statistikos duomenys. Jei pažvelgtume į 60 kvadratinių metrų patalpų plotą, Visaginas moka 0,75 eurus, o Ignalinos rajono savivaldybėje atitinkamos kvadratūros patalpų ploto kvadratinis metras kainuoja 0,47 eurus – čia jau šalčiausio periodo duomenimis. Tokie skaičiai rodo, kad Ignalinoje už šilumą mokama 63 procentais mažiau“, – rodydamas išvestinius skaičius skaidrėje informavo susirinkusius svečius Ignalinos rajono savivaldybės Investicijų skyriaus vedėjas Vytautas Čepulėnas.
„Žvelgiant į atskiros kilovatvalandės pagaminimo kainą, atrodytų, kad Molėtuose, Zarasuose, Utenoje, Švenčionyse ji yra mažesnė nei pas mus, bet galutiniame skaičiavime – už kvadratinių metrų plotą – kainos skirtumas kur kas geresnis Ignalinos rajone“, – atkreipė dėmesį V.Čepulėnas.
Dabar, atrodytų, galima pasidžiaugti – visuomeninių pastatų renovacijos darbai jau baigti. Tačiau tas kelias, anot V.Čepulėno, nebuvo lengvas: siekiant užsibrėžtų tikslų, nuolat atsirasdavo įvairiausių finansinių ir projekto vykdymo sunkumų, kuriuos reikėdavo spręsti darbų eigoje.
Nors penkmetis ir buvo nelengvas, šiandien Ignalinos rajone jau galima pasidžiaugti renovuotais kultūros paveldo objektais, viešosios erdvės, kaimo pastatais, įkurtais amatų centrais, sutvarkytais kultūros centrais (Palūšės, Šiulėnų, Naujojo Daugeliškio), nuotėkų sistemų atnaujinimu ir išsaugotomis darbo vietomis.
„Pradėjus ir užbaigus daugiabučių renovavimo programą, išsprendėme gyvenamojo fondo atnaujinimo klausimus, o tai lėmė, kad per tuos kelis metus, optimaliai panaudojant galimus finansinius srautus, Ignalinos savivaldybė įgyvendino savo užsibrėžtus tikslus“, – pabrėžė V.Čepulėnas.
Dar ne viskas – dar ne pabaiga
„Tai ką darysite toliau? Nes didelių darbų kaip ir neliko?“ – paklausėme Ignalinos rajono vado.
„Patikėkite, dar turime labai daug darbų – pakankamai ambicingų projektų“, – mįslingai nusišypsojo meras Henrikas Šiaudinis.
Taigi, atrodo, dar teks aplankyti Ignaliną – ir ne kartą.
Rimas Špėlis