Liudvikas Jakimavičius
Pastarųjų dienų žinios iš pedofilijos bylos prieštaringos ir intriguojančios. Tiesa, tų žinių nėra per daug, tačiau kaip visados šiame bare lyderiaujantis „Lietuvos rytas“ suskubo paskelbti visiems gerai žinomos korespondentės Laimos Lavastės du straipsnius: 2010-09-11 dieną – „L.Stankūnaitė: „Mergaitė tvirkinta globėjos namuose?” ir 2010-09-15 dieną – „Norima paaukoti motiną?“ Pavadinimai vienas už kitą grėsmingesni, o straipsnių pasirodymo laikas ko gera nėra atsitiktinis, mat Panevėžio apygardos teismas kaip tik rugsėjo penkioliktąją imasi nagrinėti mergaitės globėjų Venckų skundą , ar pareikšti įtarimus Laimai Stankūnaitei dėl sąvadavimo, ir bylą grąžinti prokurorams atlikti ikiteisminį tyrimą.
Sprendimas – „grąžinti“, ko gera būtų esminis posūkis įstrigusioje byloje, taigi visai nenuostabu, kad aiškiai šiuo klausimu save pozicionavęs dienraštis imasi iniciatyvos, arba yra paprašytas veikti. Straipsnio autorė ne tik kad neslepia, bet ir pabrėžtinai kartoja, kad turi patikimų šaltinių, dienraščiui nutekinančių informaciją iš Generalinės prokuratūros, o gal ir iš kitur.
Skaitykime: „Lietuvos rytas” iš gerai informuotų šaltinių gavo informacijos, kad teisėsaugos įstaigose vyksta tylūs pasitarimai dėl galimų teismų nutarčių. Pozicijos derinamos ir Generalinėje prokuratūroje, ir prezidentės patarėjų aplinkoje. „Svarstoma, ką daryti, kaip numalšinti minią. Linkstama paaukoti L.Stankūnaitę, kaip buvo paaukotas Andrius Ūsas, kai Vilniaus apygardos prokuratūra jam panaikino kaltinimus dėl prievartavimo, tačiau paliko mįslingus įtarimus dėl mergaitės tvirkinimo. Tariamasi, kad per pirmuosius posėdžius Panevėžio teismas patenkintų N.Venckienės skundą ir grąžintų bylą Vilniaus prokurorams tikintis, kad jie pagaliau ras kokių nors L.Stankūnaitės kaltės įrodymų. Kalbama, kad pareiškus įtarimus būtų atšaukta L.Stankūnaitės apsauga.
Kitaip sakant, jauna moteris bus paleista į visas keturias puses, net žinant, kad jai kiltų didelė grėsmė. Veikiausiai jai bus uždrausta matytis ir su vaiku. Valstybė tiesiog nusiplaus rankas. Yra žinių, kad į pagalbą pasitelkti net teisininkai teoretikai. Atvykę į prokuratūrą jie patarinėja, kaip rasti teisinę išeitį ir pateikti įtarimų L.Stankūnaitei, nors jokių naujų jos kaltės įrodymų nerasta. Manoma, kad teismuose ši byla bus vilkinama kelerius metus, kol į valdžią atėjusios naujos jėgos vėl pakeis prokuratūros vadovybę”, – „Lietuvos ryto” žurnalistei teigė gerai informuotas šaltinis.“
Pamėginkime išsiaiškinti šios ilgos tirados potekstes. Visų pirma, ką reiškia dvi greta atsidūrusios tezės „linkstama paaukoti L. Stankūnaitę“, ir kad, panaikinus apsaugą, jai kiltų didelė grėsmė. Šiame kontekste, kol kas dar tik užuomina užsimenama, kad taip buvo paaukotas ir A. Ūsas. Tačiau L. Stankūnaitės interviu yra įdomi, matyt, su advokate Kraujutaitiene suderinta versija. Į korespondentės klausimą: „Kaip pasijustumėte, jei pareiškus įtarimus būtų atsisakyta jūsų apsaugos?“ L. Stankūnaitė atsako: „– A.Ūsas nebeturėjo apsaugos. Kur jis dabar? Jei būtų atsisakyta apsaugos, reikėtų laukti greitos mano žūties. Neaišku, kiek dienų būčiau gyva. Fanatikų minia neprognozuojama.“ A.Ūso ir L. Stankūnaitės advokatė Loreta Kraujutaitienė, atsisakiusi advokatauti pastarajai, į žurnalistės klausimą: „ Kodėl nusprendėte pasitraukti?“ atsako: „Pasakysiu atvirai – esu priversta atsisakyti ginti L.Stankūnaitę dėl nuolatinio pavojaus savo gyvybei.
Žinant, kad minia gali būti neprognozuojama, kad ši byla jau pareikalavo tiek aukų, nuogąstavimai nėra be pagrindo.“ Atsakymai beveik identiški, tačiau abiejuose yra ta pati logikos klaida. Visų pirma, jos abi netiki tyrėjų versija, kad D. Kedžio ir A. Ūso mirtys buvusios nesmurtinės. Antra, abi jaučia grėsmę, kad gali būti pašalintos, nes per daug žino. Neįsivaizduoju, kad advokate pasitikinti L. Stankūnaitė, nebūtų jai visko išpasakojusi, kas ir kaip buvo iš tikrųjų. Advokatas yra gynėjas, jis nesiims kaltinamojo ginti, kol jam nebus išklota viskas iki smulkmenų kaip prieš poną Dievą. Jis privalo sužinoti viską, priešingu atveju gynyba gali tapti visišku fiasko, kai kaltintojas teismo posėdyje netikėtai išmes tokius faktus ir argumentus, prieš kuriuos jis bus nepasiruošęs kaltinamojo apginti. Taigi, advokatas ir ginamasis visados yra savotiški suokalbininkai. Moralės dalykai čia nieko dėti – advokatas privalo ginti savo klientą, nesvarbu, ar jis būtų nepataisomas recidyvistas, ar pavogęs tik vištą. Štai čia ir atsiranda mūsų siužete įdomi peripetija, nes vienu personažu padaugėja, kuris žino, ko gal neturėtų žinoti. Abi išsigandusios ir griebiasi šiaudo. Įtariu, kad labai gerai supranta, jog ir vienai ir kitai apsauga reikalinga, ir apsaugoti visai ne nuo Garliavos mitinguotojų. Ko jau ko, bet D. Kedžio garliaviškiai tikrai nežudė, kaip ir A.Ūso, kuris irgi per daug žinojo ir iš jo gyvo dar buvo šansų kai ką sužinoti. Tikriausiai pats savo noru būtų geriau pasirinkęs Lukiškes, nei griovį Alytaus rajone.
O štai abi moterys ko gera puikiai supranta, kad čia beveik nėra iš ko rinktis. Jei visos šios žudynės buvo suorganizuotos pedofilų klano, akivaizdu, kad jos abi tampa taikiniais. Garliaviškiai mitinguotojai dabar, jei bus panaikinta apsauga L. Stankūnaitei, atmetę emocijas į šalį ir įjungę mąstymą, turėtų keisti dislokacijos vietą ir imtis saugoti šias abi moteris, jei iš tikro nori, kad tiesa pagaliau iškiltų paviršiun. Neatmetu ir galimybės, kad Garliavos mitinguotojų gretose yra infiltruota ir pedofofilijos klano provokatorių ir smogikų, kurie pagal instrukciją galėtų atlikti ir labai nešvarų darbelį. Tokių labiausiai reikėtų saugotis.
Nesueina galai su galais ir dėl A.Ūso negrąžintos skolos advokatei.Tai labai silpnas motyvas. Istorija matyt prasidėjo anksčiau, kol dar jis buvo gyvas, o advokatė nepasirodė teisme, neva dėl sutrikusios sveikatos. Nepanašu, kad tokia sveikai atrodanti moteris, gynusi net tokius, kuriems kaltintojai siūlė bausmes iki gyvos galvos, sunegaluotų būtent teismo dieną. Scenarijus, matyt buvo parašytas kitas, ir advokatė jį suprato iš perspėjimų trauktis iš kelio, o gal ir iš mįslingų sutapimų. Mane labiau įtikina siužetas, kad klanas nusprendė pašalinti išsigandusį ir nelabai patikimą A.Ūsą, pagrasinęs advokatei vyniotis meškeres, jei nenori susilaukti panašaus likimo. Toji prisiekusi advokatė taip ir pasielgė, o dabar blaškosi ir klydinėja nesurasdama patikimų motyvų, kodėl elgiasi ne pagal profesinę priedermę. Jos viešuose pasisakymuose pilna prieštaravimų Viename interviu pasakoja, kad ėmėsi ginti klientus ne dėl pinigų, kitame jau mįslingai kalba, kad A. Ūsas jai nesumokėjęs, o už advokato darbą turi būti sumokėta. Kaip ten bebūtų, L.Stankūnaitė privalės savo „nekaltumo“ istoriją iš naujo papasakoti dar vienam, bet jau valdiškam advokatui. Ir labai rimtas klausimas, ar ir jis po mėnesio – kito nepaliks moters ant ledo, kai pajus iš už nugaros sklindantį mirties dvelksmą?..
Ekspertai.eu
2010-09-19
