Šiandien Seimo narys Gintaras Songaila Seime surengė spaudos konferenciją, kuri buvo skirta balandžio 26 d. akcijai „Ne – naujiems černobyliams ir fukušimoms“ aptarti.
Baltarusijos režimo požiūrį į protestus prieš atominę elektrinę Lietuvos pasienyje aiškiai parodė faktas, kad Seimo narys Kazimieras Uoka nebuvo įleistas į Baltarusiją, kur jis ketino dalyvauti oficialiame Baltarusijos visuomeninių organizacijų kasmetiniame renginyje „Černobilskij šliach“.
Abiejose Nemuno pusėse įvyko protestas prieš atominę elektrinę prie Nemano (Ragainės). Karaliaučiaus valdžios požiūrį į šį renginį parodė faktas, kad Rusijos piliečiams, dalyvavusiems proteste Karaliaučiaus pusėje, nebuvo leista būriuotis ir iškelti plakatų, esą dėl to, kad ten pasienio zona, nors iki šiol ta vieta buvo atvira viešiems renginiams.
Seimo narys Gintaras Songaila balandžio 26 d. Karaliaučiuje susitiko su opozicinių judėjimų atstovais, srities Dūmos nariais, siekiančiais srities gyventojų referendumo dėl jau pradėto įgyvendinti atominės elektrinės projekto. Tačiau svarbiausias įvykis – Seimo nario Gintaro Songailos susitikimas įkalinimo įstaigoje su judėjimo prieš atominę elektrinę ties Nemanu (Ragaine) lyderiu Michailu Kostiajevu.
Michailas Kostiajevas dėl persekiojimų už savo veiklą praeitais metais buvo pasitraukęs į Lietuvą ir prašė politinio prieglobsčio. Jis dalyvavo daugelyje viešų renginių Lietuvoje, kur pristatė atominės elektrinės prie Nemano problematiką, organizavo parašų rinkimą Karaliaučiuje, reikalaujant srities gyventojų referendumo, žiniasklaidoje pasisakydavo prieš atominės elektrinės statybą ties Nemanu (Ragaine).
Deja, Lietuvos valstybės institucijos per penkis mėnesius Michailui Kostiajevui į jo politinio prieglobsčio prašymą taip ir neatsakė. Sugrįžęs į Karaliaučių jis buvo suimtas dar traukinyje. Pirmos instancijos teismas jį nuteisė kalėti dvejus metus, esą už lėšų iššvaistymą, vykdant gamtosauginį projektą (nors prieš trejus metus dėl šio projekto jokių pretenzijų nebuvo, nėra jų ir šiandien iš šį projektą kontroliavusių institucijų).
Birželio pradžioje numatomas šios bylos nagrinėjimas apeliaciniame teisme.
Seimo narys Gintaras Songaila išreiškė didžiulį apgailestavimą dėl Užsienio reikalų ministerijos ir kitų valstybės institucijų klaidos, kai Michailui Kostiajevui taip ir nebuvo suteiktas politinis prieglobstis. „Politinę ir moralinę atsakomybę turėtų prisiimti ir politikai, ir kiti pareigūnai, kurie blokavo politinio prieglobsčio suteikimo procesą“, – pareiškė Seimo narys.
Jis taip pat pareiškė nerimaująs, kad mūsų valstybės institucijose dirba ir tokių veikėjų, kuriems neatrodo, jog atominė elektrinė prie Nemano, kaip ir prie Astravo – tai grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui, arba jie tarnauja kitų valstybių interesams.
„Psichologinė įtampa jau pasiekė tokį lygį, kad bet koks pasisakymas prieš elektrinę prie Ragainės ar Astravo jau priimamas ir kaip pasipriešinimas elektrinei prie Visagino. O FSB agentais jau vadinami ne tik tie, kurie pasisako prieš Visagino AE projektą, bet ir prieš kitus du pačiame Lietuvos pasienyje“, – pareiškė Gintaras Songaila Anot Seimo narių, neatrodo, kad Lietuvos valstybės institucijos yra pasirengusios kovoti prieš jos „atominį puolimą“.
Gintaras Songaila ir Kazimieras Uoka išreiškė viltį, kad Lietuvos institucijos nors dabar pajudins bent pirštą, kad Michailas Kostiajevas būtų tarptautiniu mastu pripažintas „sąžinės kaliniu“, persekiojamu už savo pažiūras ir visuomeninę veiklą.
Anot jų, stebėtina, kad panašiu A. Beliackio atveju, kai Lietuvos institucijos objektyviai tarnavo kaimyninės šalies režimo interesams, kilo pasipiktinimo banga, o šiuo atveju, kai Lietuvos veiksmai (neveikimas) objektyviai pasitarnavo kitos šalies tarnybų interesams „neutralizuoti“ protesto prieš atominę elektrinę Ragainėje pagrindinį organizatorių, tvyro tyla. „Tikriausiai mūsų šalyje daug ką lemia pinigai, nes A. Beliackio atvejis yra susijęs su įvairiais, daug kam svarbiais finansavimais, o M. Kostiajevo – tik su idealizmu ir vertybinėmis nuostatomis, tikra visuomenine veikla“, – pareiškė G. Songaila.
KK inf.
