Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis penktadienio „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ teigė, jog Lietuvoje išryškėjo smurto epidemijos tendencijos, kurios turi būti pažabotos.
„Šiandien vienas faktas išryškina baisias tendencijas. Vasario 1 d. pagalbos telefonu 112 sulaukta 125 skambučių dėl smurto artimoje aplinkoje. Šalį sukrėtė baisi vieno berniuko žūtis, tačiau remiantis tokiais duomenimis, potencialiai yra dar 125 žmonės, kurie patiria smurtą kasdien. Lietuvoje kilo smurto epidemija su dešimtimis tūkstančių kenčiančių žmonių. Aš manau, kad Seimas turi prisiimti politinę lyderystę ir šis klausimas turi būti sutvarkytas. Taip, suprantu, kad vien smurto apibrėžimas įstatyme problemos iš esmės neišspręs, tačiau įstatymais siekiame padaryti, kad vaikų teisių apsaugos sistema veiktų. Vienas žingsnis yra jį centralizuoti, sutelkti po vienu stogu, rūpintis, kad socialiniai darbuotojai būtų parengti ir žinotų instrukcijas, galėtų koordinuoti savo veiklą. Tai yra įstatymų ir Vyriausybės veiklos junginys. Mes 27-erius metus šį klausimą atidėliojome dėl įvairių priežasčių. Šiandien ministras Linas Kukuraitis rengia susirinkimą, telkia žmones tam, kad į Seimą atkeliautų bendras ir suderintas dokumentas. Aš labai tikiuosi, jog per savaitę suderinti pozicijas pavyks. Tikrai ministrui linkiu kantrybės, nes didžiulė atsakomybė krito ant jo pečių. Įstatyme kyla pagrindinis klausimas: ar fizinės bausmės yra prilyginamos smurtui? Mano manymu taip, tai yra smurtas ir jeigu mes apsisprendžiame, jog valstybėje turime smurto epidemiją, reikia nedelsiant imtis veiksmų“, – teigė G. Landsbergis.
Vertindamas žiniasklaidoje pasirodžiusius valstiečių-žaliųjų skandalus ir informacijos slėpimą, TS-LKD frakcijos seniūnas teigė, jog pirmojo skaidrumo egzamino valdantieji neišlaikė.
„Į bet kurį klausimą, aš žiūriu paprastai. Ar tai būtų automobilio nuoma, ar kas kitą, visa esmė, ar politikas, viešas asmuo gali atsakyti į klausimus? Jeigu jis nuomojasi automobilį iš kažkokios įstaigos ar įmonės, ir jeigu žiniasklaida ar visuomenė kelia klausimus: ar tai geriausia kaina, kiek tu moki, ir pan., politikas turi pateikti atsakymus. Jei visi atsakymai pateikti, aš nematau jokios problemos. Valstiečių atveju didžiausia problema tai, jog buvo atsiribota tylos siena, ir vis kartota, jog mus visi puola, mes esame aukos. Tačiau pasirodė, jog aukos užsidariusios prabangiame automobilyje su kailiniais ir jie nieko niekam neaiškins. Štai čia yra problema. Visuomenė nori atvirumo, jai tai buvo žadėta, ir pirmasis skaidrumo egzaminas – neišlaikytas. Manau, kai nebegali atsakyti į klausimus – pasitrauki. Jei vaizdas pateikus atsakymus taip pat ne koks – dedi mandatą ir iškeliauji“.
Komentuodamas pasirodžiusią informaciją, jog JAV prezidentas D. Trumpas ketina naikinti sankcijas Rusijai, G. Landsbergis teigė, jog svarbiausia, kokia išliks Lietuvos poziciją bei ką palaikysime.
„Man tikrai neramu. Vakar pasirodė pranešimai dėl JAV sankcijų Rusijos užsienio žvalgyboms nuėmimo, tai yra negera trajektorija ir ji man kelia nerimą. D. Trumpo ir V. Putino draugystė – Lietuvai grėsmingas ženklas. Tačiau svarbiausia, ką šioje situacijoje kalbame mes. Kai pasigirsta iš valdančiųjų, kad iš Rusijos turime ko mokytis, kad su Rusija reikia draugauti, kviestis ambasadorius, o Ukrainai pasakome, jog jie turi nustoti kovoti už savo laisvę ir teritorinį vientisumą – tai neteisinga pozicija. Mano galva, net jei D. Trumpas eis taikytis su V. Putinu, Lietuva turi likti teisybės pusėje, turi likti Ukrainos pusėje, sankcijų Rusijai pusėje, tai yra ir mūsų saugumo ir idealų už kuriuos kovojome visą nepriklausomybės laikotarpį pozicija“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Apžvelgdamas partijos pirmininko rinkimų debatus ir pagrindinius klausimus, TS-LKD lyderis pažymėjo, jog svarbiausia – tęsti pradėtus gerus darbus.
„Jau antrą mėnesį mūsų partijoje vyksta agitacinės kampanijos. Mano vizija paprasta, tam tikra prasme konservatoriška – įvertinus rezultatus, pasiekimus, ką pavyko padaryti ir ko nepavyko, tęsti gerus darbus, bet netaisyti to, kas nėra sulūžę. Taip pat manau, reikia savęs paklausti, kas iš ties mus vienija? Esame sąjunga dėl Tėvynės – Tėvynės sąjunga. Mano manymu, nereikia akcentuoti mūsų dualumo, kad esame dvi organizacijos, neva kaišančios viena kitai pagalius į ratus, neva nerandame tapatybės, neva stengiamės išgryninti ko turime daugiau: krikdemų ar nuosaikiųjų konservatorių. Aš manau, kad turime apsibrėžti, jog mus vienija Tėvynė ir meilė jai. Ir, kad dėl jos dirbame“.
