Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis penktadienio „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ teigė, jog svarbiausia, kad Seimo nariams K. Pūkui ir M. Basčiui suformuotos komisijos veiklai tirti, būtų efektyvios.
„Aš linkėčiau, kad šie komisijų tyrimai ir kiti veiksmai nesibaigtų tiesiog paburbėjimu ir pasistumdymu Seime. Jau pradėjus apkaltos procesą, jis turi užsibaigti Konstitucinio teismo sprendimu. Ir aš norėčiau, kad tas sprendimas būtų atliepiantis tiek Seimo, tiek visuomenės nuostatas. Bet žiūrėsime. Tiek dėl K. Pūko, tiek dėl M. Basčio. Noriu pasidžiaugti, kad nors vakar per visą sumaištį komisiją dėl M. Basčio nebuvo sukurta, bet Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas gavo ypatingosios komisijos statusą šiai apkaltai, kadangi dabar bus galima tirti plačiai, neapsiriboti viena pavarde, neapsiriboti viena Vidaus saugumo departamento pažymą ir pakapstyti kur kas giliau“, – teigė G. Landsbergis.
Komentuodamas žiniasklaidoje pasirodžiusią žinią dėl atliekamų kratų buvusio „Lietuvos energijos“ vadovo R. Juozaičio namuose, TS-LKD lyderis teigė, jog šis tyrimas itin svarbus šalies įvaizdžiui tarptautinėje bendruomenėje.
„Vienas svarbiausių šios bylos apsektų – tyrimas vyksta kartu su užsienio partneriais, bent jau iš to, kas buvo skelbiamas spaudoje. Aš manau, kad sėkmingas bylos ištyrimas yra Lietuvos prestižo reikalas. Jau tikrai nepasakysime, kad čia tik mūsų rūpesčiai, vietiniai. Dirbant su Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pareigūnais turime parodyti, jog esame ne mažiau principingi ir skaidrūs, ir vadovaujamės tais pačiais skaidrumo reikalavimais, kurie yra taikomi Vakarų valstybėse. Antras dalykas – sakyčiau, kad vyksta tektoniniai pokyčiai, kada visą tai, kas siejama su socialdemokratais, jų valdymo specifika ir kitais dalykais, pradeda lysti į paviršių. Ir aš tikiuosi, kad tai yra ilgo ir skausmingo, bet nuoseklaus apsivalymo procesas. Su tuo galima pasveikinti mus visus“.
Vertindamas pasirodžiusią informaciją, dėl nesutarimų valdančiojoje koalicijoje pristatant miškų urėdijų reformą, G. Landsbergis teigė, jog vieni koalicijos partneriai tiesiog nenori prarasti dar vienos įtakos srities.
„Vakar Seime buvo pristatytas ir svarstomas pirmas svarbesnis įstatymas – miškų urėdijų reforma. Tačiau svarbiausia, kokią šis svarstymas sukėlė sumaištį: socialdemokratai nebalsavo, pateikimas įvyko tik Tėvynės sąjungos ir liberalų balsų dėka. Todėl šiandien socialdemokratai atrodo taip, tarsi visomis jėgomis gintų nomenklatūrines liekanas įvairias, ar tai būtų geležinkeliai, ar kažkas kito. Tuomet ir kyla klausimas, ar ši Vyriausybė yra už skaidrų valdymą, už pertvarkas, už vakarietišką Lietuvos kryptį, už atsakingą valdymą ir augantį biudžetą, ar už bandymą išsaugoti buvusias senas pozicijas? Ir jeigu tokia principinė vertybinė takoskyra išryškėja, tai ji gali sugriauti ir koaliciją. Manau, kad ateityje laukia dar didesni darbai. Aukštojo mokslo reforma bus dar didesnis išbandymas, ar Vyriausybė ir Seimas bus pajėgūs remti tai, kas reikalinga, bet yra dar skausmingiau?“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Atsakydamas į klausimą apie galimybes formuoti naują valdančiąją daugumą, G. Landsbergis teigė, jog svarbiausias klausimas – darbų Lietuvai suderinimas.
„Mes svarstome tik tai, kad svarbiausi darbai turi būti padaryti ir tikrai Lietuva nebeturi prabangos dar ketverius metus gyventi stagnacijoje. Todėl svarbiausius darbus mes paremsime būdami ar opozicijoje, ar kur kitur. Jeigu valstiečiai-žalieji kviestų derybų, mes ne kartą sakėme, jog derėtis esame pasiruošę. Mūsų nuostata išliko ta pati, kaip ir ankščiau – mes nesiveržiam į valdžią, kadangi suprantam, jog rinkėjų pasitikėjimo mandatą gavo valstiečiai-žalieji Jei būtume kviečiami dabar – lygiai tos pačios taisyklės galioja. Ar mes turime savo aiškią programą, ką reikia daryti? Žinoma. Tad bandymai susiderinti bendrą poziciją, be abejo, užtruktų“.
