Šiandien Seime lankėsi ir kalbą Seimo posėdyje pasakė Estijos Respublikos Prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas (Toomas Hendrik Ilves).
Kalbėdamas Seimo posėdyje Estijos vadovas pažymėjo, kad mūsų užduotis XXI amžiuje regėti save daug didesnius negu buvome XX amžiuje. „Turime pagrįstai kalbėti apie Baltijos ir Šiaurės šalių regioną, apie vidinę Europos Sąjungos jūrą – Baltijos jūrą, kuri yra mūsų Mare Nostrum. Didelį mūsų regioną lydės sėkmė tik tada, kai visos valstybės pripažins tas pačias vertybes, turės bendrą tikėjimą laisve ir liberalia demokratija. Kai visoms valstybėms bus svarbi bendra sėkmė ir visos dirbs jos labui, kai veiks transportas, bus užtikrintas energetinis saugumas, nebus ribojama vidaus rinka, visi po lygiai dalysimės bendra mūsų saugumo našta, ir visi kartu būsime mokslo ir inovacijų erdve. Jeigu sugebėsime tinkamai pasinaudoti Baltijos ir Šiaurės šalių matmens galimybėmis, pamatysime, kad Europoje atsiras regionas nuo Lenkijos pietų iki Švedijos ir Suomijos šiaurės, kuriame gerai veiks ūkis, gerai gyvens žmonės, kurį pagrįstai bus galima apibūdinti žodžiais – atviras, besivystantis, sėkmingas, įtakingas, skaidrus, inovatyvus, palaikantis pilietinę bendruomenę ir saugus“, – kalbėjo T. H. Ilvesas.
Estijos šalies vadovas išreiškė susirūpinimą dėl bendro saugumo, ypač dėl bendro atsakomybės jausmo, kuris užtikrintų, kad į nacionalinę gynybą būtų investuojama pakankamai, kad Baltijos ir Šiaurės gynybiniai pajėgumai būtų stiprūs ir NATO organizacijoje, ir ne. „Ir kad be įprastinių grėsmių, taip pat suprastume ir kibernetinio saugumo svarbą. Kasdienės kibernetinės atakos jau tapo įprastų pavojų dalimi“, – tvirtino T. H. Ilvesas.
Estijos Prezidentas pabrėžė, kad jų šalis palaiko Latvijos ir Lietuvos prisijungimą prie euro zonos, kad euro zonoje būtų daugiau atsakingų ir taisykles paisančių valstybių. „Tai nacionalinis Estijos interesas, ir jūsų, ir Lenkijos interesas. Taip pat norėtume, kad prie euro zonos prisijungtų ir Lenkija“, – Seimo posėdyje kalbėjo Estijos vadovas.
T. H. Ilvesas akcentavo, kad abi, Estija ir Lietuva, mano, kad svarbu sukurti Europos Sąjungos vidaus elektros rinką, kalbėti ta pačia kalba su trečiosiomis valstybėmis ir nutiesti jungtį tarp valstybių narių, kad būtų sunaikintos ligšiolinės energetinės salos. „Mano asmenine nuomone, šiame Europos Sąjungos pakraštyje gal reikia ir atominės elektrinės, bet, kaip kiekvieno projekto atveju, reikia aiškumo. Kad projektas būtų įgyvendintas, reikia žinoti, kaip ir ką tai duos visiems dalyviams“, – teigė Estijos Prezidentas.
Estijos vadovas pažymėjo, kad būsimas Europos Sąjungos biudžetas mums suteikia istorinę galimybę nutiesti trūkstamą modernią jungtį tarp trijų Baltijos šalių ir Europos. „Rail Baltica“ suteiks galimybę ir žmonėms, ir kroviniams iš Suomijos šiaurinės dalies per Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją greitai pasiekti Europos širdį ir grįžti atgal“, – pabrėždamas šio projekto svarbą regionui sakė T. H. Ilvesas.
Estijos Prezidentas T. H. Ilvesas Seimo nariams patvirtino, kad Estija yra tvirta Lietuvos partnerė. „Mes remiame jūsų pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai antrojoje šių metų pusėje tikslus. <…> Jeigu pirmininkautume mes, tai darbotvarkė būtų visiškai tokia pati. Tos sritys, kurios svarbios jums, yra svarbios ir mums“, – tvirtino Estijos vadovas.
