„Suprantame Italijos keliamus klausimus dėl didesnio solidarumo dalytis naštą kovojant su nelegalia migracija į ES, tačiau turime užtikrinti, kad vykstanti politinė diskusija neigiamai nepaveiktų visos karinės operacijos „Sophia“ veiklos“, – pareiškė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis šiandien Vienoje (Austrija) per neformalų Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimą, kalbėdamas apie bendrijos priemones reguliuoti nesiliaujantį migrantų iš trečiųjų šalių srautą.
Viduržemio jūroje išgelbėtų migrantų išlaipinimas bei ES karinės operacijos „Sophia“ tąsa, kurioje dalyvauja ir Lietuvos kariai, šiandien buvo vienas aktualiausių klausimų ministrų diskusijose. Šios operacijos veiklą ir užduočių vykdymą sunkina tai, jog operacijai vadovaujanti Italija nepriima į savo šalį visų Viduržemio jūroje išgelbėtų migrantų ir rekomenduoja kuo greičiau rasti sprendimus, kad jie kaskart būtų nukreipiami vis į kitus uostus.
ES vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė bei Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Frederica Mogherini diskusijose pabrėžė, jog „Sophia“ yra viena svarbiausių ES karinių operacijų, kuri padėjo stipriai sumažinti nelegalių migrantų srautus į ES šalis, todėl būtina užtikrinti jos tąsą.
2015 m. pradėta ES karinė operacija „Sophia“ siekia suardyti neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje verslo modelį, mokyti Libijos pakrančių apsaugos ir karinio jūrų laivyno pajėgas ir prisidėti įgyvendinant Jungtinių Tautų ginklų embargą atviroje jūroje prie Libijos krantų.
Rugsėjo mėnesį operacijoje dalyvaujanti 12 Lietuvos karių laivų apžiūros grupė turėtų išvykti į Vokietiją, kur kartu su Vokietijos karinių jūrų pajėgų laivu pajudės į Viduržemio jūros regioną. Pagrindinė Lietuvos karių užduotis operacijoje – sukeliančių įtarimą dėl nelegalaus ginklų ir migrantų gabenimo laivų stabdymas, apžiūra ir sulaikymas.
Ketvirtadienį ministrai taip pat aptarė Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (angl. Permanent Structured Cooperation, PESCO) projektų įgyvendinimą. Lietuva įsijungė į du iš pernai patvirtintų 17 PESCO projektų: vadovauja ES greitojo reagavimo kibernetinių pajėgų kūrimui bei dalyvauja karinio mobilumo palengvinimo projekte, kuriuo siekiama užtikrinti greitą ir sklandų karių bei ginkluotės judėjimą po visą ES.
Šiuo metu Lietuva vertina gautus pasiūlymus jungtis prie naujų, šiemet pasiūlytų PESCO projektų, tačiau R. Karoblis susitikime akcentavo, jog vertinant naujus projektus būtina užtikrinti jau vykdomų projektų įgyvendinimą ir rezultatyvumą: „Turime nepamiršti, jog PESCO iniciatyvos sėkmė bus vertinama pagal realius ir apčiuopiamus pirmųjų jos projektų įgyvendinimo rezultatus“.
Jis taip pat parėmė ES siūlymą leisti prie kai kurių PESCO projektų jungtis trečiosioms šalims, pirmiausiai – transatlantinėms partnerėms. Pasak R. Karoblio, tai turėtų būti vienas svarbiausių tolimesnio PESCO įgyvendinimo prioritetų. Jis pabrėžė, jog PESCO projektuose dalyvauti suinteresuotos šalys turi būti priimamos nustatant aiškias taisykles ir nesukuriant papildomų biurokratinių trukdžių.
Susitikimo darbinėje sesijoje ministrai aptarė ir naują siūlomą Europos Sąjungos misijų ir operacijų finansavimo instrumentą – Europos taikos priemonę (angl. European Peace Facility), taip pat Karinio planavimo ir vykdymo pajėgumą (angl. Military Planning and Conduct Capability), kuris šiuo metu vykdo ES misijų strateginį planavimą ir valdymą.
KAM inf.
