Jurga TVASKIENĖ
Seimo pirmininkei Irenai Degutienei Vaiko teisių apsaugos kontroliere pasiūlius savo dukters kolegę Editą Žiobienę, dešinieji nebeprisiminė nei jos pastangų ginti KGB rezervininkus, nei paramos seksualinių mažumų siekiams.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos vadove siūloma teisininkė, šiuo metu Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai (ŽLEK) vadovaujanti E.Žiobienė pergalingai žygiuoja per Seimą. Praėjusios savaitės pabaigoje parlamento vadovė I.Degutienė, negailėdama pagyrų ir net pagraudenimų apie išgyventą našlaitės dalią, pristatė ją parlamentarams, netrukus kandidatūrai vieningai pritarė Žmogaus teisių bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai.
Ir nors maištaujanti Liberalų ir centro sąjungos frakcija užsimena apie galimą atskirąją nuomonę, nors žado iš nuostabos atgauti negali dalis Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių, gali būti, kad jau šią savaitę E.Žiobienę bus siūloma paskirti penkerių metų kadencijai.
Žinios – išsamios
Praėjusį ketvirtadienį parlamentarams pristatydama E.Žiobienę, Seimo pirmininkė apie ją negailėjo gerų žodžių. I.Degutienės teigimu, ji esanti ir komunikabili, ir principinga, ir aktyviai reiškiasi žmogaus teisių srityje, be to, apie kandidatę teigiamai atsiliepia ne tik kolegos iš Mykolo Romerio universiteto (MRU), bet ir studentai.
Tokia informacijos gausa neturėtų stebinti žinant, kad sunkiai suskaičiuojamą daugybę pareigų ir visuomeninių įsipareigojimų turinčios E.Žiobienės vienoje darboviečių – MRU Konstitucinės teisės katedroje – tarp kolegų yra ir Seimo pirmininkės I.Degutienės dukra doktorantė Silvija Balčiūnienė.
Seimo pirmininkės atstovas spaudai Juozas Ruzgys LŽ tikino, kad ši aplinkybė kandidatės į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus postą pasirinkimui įtakos neturėjo. Esą I.Degutienės dukra jau kuris laikas išėjusi motinystės atostogų.
Pasak J.Ruzgio, Seimo pirmininkė svarstė ne vieną kandidatūrą, o sprendimui pasirinkti E.Žiobienę daugiau įtakos galėjo turėti pokalbiai su teisininkais, tarp jų – MRU Teisės fakulteto dekanu, buvusiu Konstitucinio Teismo (KT) teisėju Egidijumi Jarašiūnu.
T.Birmontienės mokinė
Užtarėjų tarp teisininkų E.Žiobienė turi ir daugiau. Neoficialia jos globėja vadinama KT teisėja, taip pat MRU profesoriaujanti Tamara Birmontienė. Būtent ji buvo 2003-iaisiais apsigintos E.Žiobienės disertacijos "Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta privataus gyvenimo apsauga: informacijos skleidimo apie viešuosius ir privačius asmenis skirtumai" vadovė. Iš karto po to, kaip teigiama, ne be globėjos užtarimo, E.Žiobienei atsirado vieta MRU Konstitucinės teisės katedroje.
2004-aisiais T.Birmontienė, liūdnai pagarsėjusi jau Sąjūdžio metais Maskvoje apsiginta daktaro disertacija "Sovietinės milicijos sukūrimas Lietuvoje", priėmė siūlymą tapti prezidento Valdo Adamkaus patarėja. Beveik dešimtmetį eitas Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC, tarp daugiau nei 70 jo steigėjų yra daugybė visuomenei žinomų žmonių, taip pat – buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris) direktorės pareigas ji vėl užleido E.Žiobienei.
"Dėl mano skyrimo LŽTC sprendė taryba. Kita vertus, vadovė (T.Birmontienė – red.) mane pažinojo, manau, kad ir rekomendavo. Turbūt toks ryšys yra natūralus. Kitas dalykas, ji, kaip vadovė, buvo labai gera. Ką aš galiu pasakyti? Nieko blogo negaliu pasakyti", – apie santykius su T.Birmontiene LŽ aiškino E.Žiobienė.
Netrukus jį įrodė esanti verta parodyto pasitikėjimo. 2007-ųjų balandį tarp politikų virė karštos diskusijos, ar KGB rezervui priklausę asmenys gali pretenduoti į pareigas, kurias pradedant eiti reikia prisiekti Lietuvai. Aistras kurstė ir žinojimas, kad kontroversiškus savo biografijų faktus nuo visuomenės nuslėpė "valstybininkų" fronto aktyviausi nariai – užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir Valstybės saugumo departamento vadovas Arvydas Pocius.
"Valstybininkų" vėliava tapęs tuometis prezidentas Valdas Adamkus 2007-ųjų balandį surengė parodomąją teisininkų diskusiją, po kurios esą turėjo apsispręsti, pasirašyti ar vetuoti KGB rezervininkų darbą valstybės tarnyboje ribojančias Seimo priimtas įstatymų pataisas.
Tarp aktyvių diskusijos dalyvių, lėmusių, kad milijonus žmonių sunaikinusios sovietinės represinės struktūros rezerve buvę asmenys galėtų ir toliau siekti aukščiausių postų, buvo ir LŽTC vadovė, T.Birmontienės ištikima mokinė E.Žiobienė.
"Tada pasisakiau taip, kaip man atrodė, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo dvasia. Žinote, galite sieti su kuo tik norite, aš dirbu tik teisinį darbą ir niekuo nespekuliuoju", – dabar LŽ tvirtino ji.
Įstatymas – virš vaiko
Būtent apie teisės apsektus, o ne apie vaikus, kaip tikisi I.Degutienė, E.Žiobienė svarsto ir kalbėdama apie būsimąją veiklą Vaiko teisės apsaugos kontrolierės poste.
Praėjusį ketvirtadienį, kandidatei prisistatant Seime, TS-LKD frakcijos narys Saulius Stoma paklausė, ką ji, eidama Vaiko teisės apsaugos kontrolierės pareigas, darytų sužinojusi, kad galbūt pedofilų išnaudotas mažametis yra paimtas iš artimųjų ir uždarytas pasichiatrijos ligoninėje (būtent taip garsiojoje Kauno pedofilijos byloje buvo pasielgta su penkerių metukų Drąsiaus Kedžio dukrele).
"Iš tikrųjų labai sunku atsakyti, nes, deja, apie šitą situaciją esu informuota tik iš žiniasklaidos".
Platus požiūris
Iš tiesų vadovaudama LŽTC E.Žiobienė gynė žmogaus teises – tik su dabartinių valdančiųjų konservatorių, dar Seimo rinkimų programoje įsipareigojusių diegti ir ginti tradicines šeimos vertybes, pozicija šis gynimas, švelniai tariant, prasilenkė.
Mat praėjusių metų lapkritį E.Žiobienė aktyviai dalyvavo darbo grupės, taisiusios kontroversišką Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, veikloje. Šios darbo grupės iniciatyva įstatyme nebeliko formuluočių, kuriomis mėginta uždrausti propaguoti homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius.
Dar griežčiau E.Žiobienės vadovaujamas LŽTC pasisakė Lietuvoje kilus skandalui dėl to, kad kai kurie šalies vaikų darželiai galėjo dalyvauti "Gender loops" projekte, į kurio programą buvo įtraukta pasaka apie du princus, įsimylinčius vienas kitą, susituokiančius ir tampančius karaliumi ir karaliumi.
Nors tuometė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė dėl to savo iniciatyva pradėjo tyrimą, projektą neigiamai įvertino švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymu sudaryta darbo grupė, E.Žiobienės vadovaujamas LŽTC išreiškė kitą nuomonę.
"Manome, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų supažindinimas su dvasine meile tarp tos pačios lyties atstovų pasitelkus vaikų psichinį išsivystymo lygį atitinkančius metodus negali neigiamai atsiliepti jų pasaulėžiūrai ar psichikai", – teigiama EŽTC tinklalapyje.
LŽ paklausta, ar tokios nuostatos nesutrukdys jai Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veikloje, ypač vis nerimstančio pedofilijos skandalo kontekste, E.Žiobienė kiek pyktelėjo: "Yra problema, kad Lietuvoje neskiriama, kas yra homoseksualai, kas – pedofilai. Manau, darbe mano nuostatos tikrai netrukdys."
Vaikas speige
Kokiomis nuostatomis vadovaudamasi ji ketina ginti vaikų teises, galima susidaryti įspūdį iš dabartinės E.Žiobienės veiklos ŽLEK pirmininkės poste.
Dar praėjusią savaitę ŽLEK svarstė Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties skundą dėl LŽ žurnalistės Rūtos Skatikaitės rašinio – apie greitosios medicinos pagalbos šaltyje paliktą avarijoje nukentėjusį šešiametį berniuką. Jis esą buvo tik nesunkiai sužalotas, tad medikai nematė reikalo vežti jį į ligoninę.
E.Žiobienės vadovaujama ŽLEK priėmė stulbinantį sprendimą – žurnalistė pažeidė etiką, nes… savo tekste rėmėsi ne ta įvykio liudytoja, kurią nurodė skundo autoriai.
"Komisija mano, kad rašant tokiomis svarbiomis visuomenei temomis, kaip greitosios medicinos pagalbos gydytojų darbas, informacija turėtų būti itin kruopščiai renkama ir tikrinama. Netiksli, neišsami informacija visada sukelia daug nereikalingų aistrų ir diskusijų. Komisija nemano, kad žurnalistė turėjo pagrindo teigti, jog greitoji medicinos pagalba vaiką paliko speige", – teigiama ŽLEK išvadose.
Apie tai, ką išgyveno į avariją patekęs mažylis, spaudžiant 12 laipsnių speigui pusvalandį drebėjęs prie sudaužytų automobilių, ir kad būtent jo išgyvenimai sujaudino įvykį aprašiusius žurnalistus, ŽLEK ir vaikų teises besiruošiančios ginti jos vadovės E.Žiobienės išvadose – nė užuominos.
"Lietuvos žinios"
2010-03-22
