Minėdami 73-iąsias liūdno atminimo Molotovo-Ribentropo pakto, padalijusio Europą ir nubloškusio Baltijos valstybes į sovietų imperijos sudėtį, metines ir šia proga prisimindami bei pagerbdami visas buvusio sovietinio režimo aukas bei kovotojus už šalies laisvę ir nepriklausomybę negalime neprisiminti ir šviesaus atminimo Stasio Lozoraičio ir kitų Lietuvos diplomatų egzilyje bekompromisės kovos dėl Baltijos valstybių aneksijos nepripažinimo.
Šios kovos rezultatas – neskaičiuojant Sovietų Sąjungos satelitų, Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių aneksiją oficialiai buvo pripažinę labai nedaug laisvojo demokratinio pasaulio valstybių.
Baltijos valstybių aneksijos nepripažinimo politika lėmė tai, kad Lietuva, 1990 m. kovo 11-ąją paskelbusi apie Nepriklausomybės atkūrimą, buvo greitai pripažinta tarptautinės bendrijos patvirtinant mūsų valstybės tęstinumą.
O su valstybėmis, pripažinusiomis Baltijos valstybių aneksiją ar turėjusiomis neaiškią poziciją, mes pratęsėme dialogą siekdami, kad ta pozicija dabar būtų aiškiai pareikšta.
Švedija – vienintelė Europoje – savo laiku oficialiai pripažinusi Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos valstybių aneksiją pernai apgailestavo dėl šio savo 1940-ųjų metų sprendimo.
2011 m. rugpjūčio 15 d. Stokholmo Normalmstorgo aikštėje, toje pačioje, kurioje prieš dvidešimt metų daugiau nei metus kiekvieną pirmadienį pirmadieniais kas savaitę vyko demonstracijos už Baltijos valstybių laisvę ir nepriklausomybę Švedijos Ministras Pirmininkas Fredrik Reinfeldt dalyvaujant Lietuvos, Latvijos ir Estijos Ministrams Pirmininkams viešai išreiškė apgailestavimą ir atsiprašė už „tamsius momentus“ jo šalies istorijoje ir „ne visiškai sąžiningą“ Švedijos laikyseną okupuotų Baltijos valstybių atžvilgiu.
Dar dvi valstybės – Australija ir Naujoji Zelandija – 1974 m. buvo pareiškusios abejonių dėl Baltijos valstybių statuso. Tiesa, kiek vėliau dar tais pačiais metais pasikeitus Australijos vyriausybei išeivių iš Baltijos valstybių protestų ir spaudimo dėka šis pripažinimas buvo atšauktas.
Tuo tarpu Naujosios Zelandijos pozicija išliko neaiški, apie ką liudija ir tuometinio šios šalies Ministro Pirmininko R. Muldoon 1976 m. balandžio 1 d. laiškas Amerikos lietuvių bendruomenei, kuriame kalbama apie Sovietų Sąjungos jurisdikciją Baltijos valstybėse.
Tačiau atrodo, kad istorikų ir teisininkų diskusiją dėl nevienareikšmiškai vertinamos Naujosios Zelandijos pozicijos Sovietų Sąjungos įvykdytų Baltijos valstybių aneksijos atžvilgiu sėkmingai galėtų užbaigti Seimo Užsienio reikalų komitete neseniai gautas Naujosios Zelandijos Užsienio reikalų ir prekybos ministerijos atsakymas į Komiteto paklausimą, kuriame teigiama, jog „peržiūrėjus ministerijos dokumentus nerasta jokios informacijos, liudijančios, kad Naujoji Zelandija būtų kada nors pripažinusi Lietuvą Sovietų Sąjungos dalimi“.
Manau, tai džiugi žinia iš draugiškos mums šalies visiems tiems, kuriems yra svarbus Baltijos šalių valstybingumo tęstinumas.
Emanuelis Zingeris
