Liepos 16-ąją prasidėjusio jubiliejinio – 10-ojo dviračių žygio „Suk į dešinę“ dalyviai jau spėjo paragauti ir alinančio karščio, ir gaivių vasaros liūčių, tačiau tai netrukdo sėkmingai judėti finišo link. Žygeiviai jau įveikė pusę užsibrėžto maršruto.
„Sulig kiekviena diena žygis įgauna naujų spalvų, tampa vis dinamiškesnis. Per tas keturias dienas sutikome labai daug pozityviai nusiteikusių žmonių – nuoširdžių, paprastų, draugiškų, ir, kas svarbiausia, labai pozityviai žvelgiančių į ateitį. Iš jų reikėtų pasimokyti mums visiems. Susitikimai su žmonėmis įkvepia ir sustiprina tikėjimą tuo, ką darai, nes pamatai, kad daugybė žmonių mumis tiki. Paprastas kaimo žmogus sako ką jaučia, tiesiai šviesiai. Keliaudamas kaskart iš naujo atrandi Lietuvą – sutinki vis naujų žmonių, susipažįsti su savita vietovių istorija, neretai apipinta legendomis. Tai neįkainojama patirtis ir emocijos“, – įspūdžiais iš dviračių žygio dalijasi TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius.
Pirmininkas neslėpė susižavėjimo atsigavusiomis kaimo turizmo sodybomis, puikiai prižiūrėta miško infrastruktūra, o svarbiausia – žmonių nuoširdumu.
Simboliška, kad savo žygį dviratininkai pradėjo Jurbarke. Šeštadienį jurbarkiečiai šventė miesto savivaldos (Magdeburgo teisių) 400 metų jubiliejų – nuo pat ankstaus ryto šventė šurmuliavo prieš metus sutvarkytoje Nemuno pakrantėje ir visame mieste. Čia vyko amatininkų mugė, žvejų ir medžiotojų būrelių šventė, žirgų konkūras mero taurei laimėti, saviveiklininkų pasirodymai. Į renginių gausą įsiliejo ir žygeiviai. TS-LKD pirmininkas, premjeras Andrius Kubilius ir jo patarėjas Virgis Valentinavičius Jurbarko dvaro oficinoje, kurioje dabar įsikūręs Jurbarko krašto muziejus, dalyvavo iškilmingame rajono tarybos posėdyje, įteikė garbės ženklus šiemet išrinktiems Jurbarko garbės piliečiams – pirmosios Jurbarko tarybos vadovui, Jurbarko Samariečių draugijos pirmininkui, TS-LKD Jurbarko skyriaus pirmininkės pavaduotojui Antanui Kazakevičiui ir kalbininkui Arnoldui Piročkinui. Šventėje dalyvavo Jurbarko miesto partnerių delegacijos iš Vokietijos – Cralsheimo ir Lictenbergo rajono (Berlynas) savivaldybių, Ryno miesto Lenkijoje, Nemano (Kaliningrado sritis) savivaldybės, Laakdalio miesto Belgijoje, taip pat kaimyninių rajonų merai. Dviračių žygio „Suk į dešinę“ dalyviai bendravo su Jurbarko gyventojais ir svečiais, išbandė jėgas „Didžiosiose lenktynėse“ mero taurei laimėti – estafetės dviračiais – žeme ir vandeniu, bėgimas susirišus per kliūtis, lenktynės baidarėmis, dar kiti tiesiog mėgavosi miesto šventės malonumais.
Atgavę jėgas Šilinės „Medaus slėnyje“ (sodybos šeimininkas – bitininkas), kitą dieną žygeiviai leidosi į kelią link Panemunės pilies, vėliau – link Šimkaičių. Šimkaičių miške 1953-aisiais suimtas vienas paskutiniųjų pokario partizanų judėjimo vadų – Jonas Žemaitis-Vytautas.
Kalnujuose vyko susitikimas su vietos bendruomene, žygeivius sujaudino tenykščių žmonių nuoširdumas. Kalnujų gyventojų istorija nelepino – per 1711 metų marą visi Kalnujų gyventojai išmirė ir iki pat 1738-ųjų jų nebuvo. Du kartus per savo gyvavimo istoriją Kalnujai buvo visiškai sudegę. Šiandien Kalnujai – jaukus, tvarkingas ir gražus seniūnijos centras.
Bene didžiausia staigmena laukė prie Palendrių piliakalnio. Čia keliautojus pasitiko jaunieji dviratininkai. Palendrių piliakalnio papėdėje yra hitlerizmo aukų kapinės, čia 1941 m. liepos-lapkričio mėn. vokiečiai sušaudė daugiau nei pusantro tūkstančio žydų.
Iš Kalnujų žygeiviai pasuko link Raseinių – vieno seniausių Lietuvos miestų, išaugusio buvusioje žemaičių genties teritorijoje. Vakare pasiekė Kušeliškės kaimą vaizdingame Dubysos slėnyje. Tą dieną keliautojai įveikė apie 50 km.
Trečiąją dieną žygeiviai planą numinti 60 km. viršijo beveik dvigubai ir numynė apie 100 kilometrų. Tai truputį pakoregavo kelionės maršrutą. Žygio dalyviai aplankė Lyduvėnus – nuostabaus grožio gyvenvietę prie Dubysos, apžiūrėjo įžymųjį Lyduvėnų tiltą – ilgiausią (599 m) ir aukščiausią (42 m) Lietuvoje, Vyriausybės 2008 m. paskelbtą Kultūros paminklu. Tą dieną žygeiviai dar lankėsi žalumoje ir gėlėse skendinčioje Viduklėje ir Nemakščiuose. Čia žygio dalyvių nuovargį išblaškė netikėtas įvykis: prie miestelio dviratininkų eskortą sustabdė automobilis su GAI – sovietinės milicijos ženklais. A.Kubiliui su žmona Rasa teko dviračius pakeisti į solidžiai atrodančią senutėlę „Volgą“, kurią beregint apsupo motociklininkų palyda ir nulydėjo į miestelį. Čia žygeivius sutiko didelis būrys nemakštiečių ir Šv. Trejybės bažnyčios kunigas, palaiminęs žygio dalyvius. Premjerui su žmona buvo suteikta garbė iškelti miestelio vėliavą.
Ketvirtąją žygio dieną keliautojams teko įveikti nelengvą 90 kilometrų atstumą žvyrkeliu. Tačiau sunkumus kompensavo patirti neišdildomi įspūdžiai: žygeiviai grožėjosi kvapą gniaužiančiais vaizdai, atsiveriančiais nuo Medvėgalio piliakalnio (aukštis – 234 m.), aplankė legendomis apipintą Laukuvą, paslaptingąsias kūlgrindos apylinkes, Varnius. Jautriausius jausmus žygio dalyviams palietė apsilankymas Rainiuose, kur 1941 m. naktį iš birželio 24 d. į 25 d. okupantai nukankino 73 apylinkių žmones.
„Suk į dešinę 2011 m.“ entuziastų gretas papildė Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė su vyru ir Šilalės meras Jonas Gudauskas su dviem sūnumis. Ketvirtadienį prie žygeivių ketina prisijungti ir TS-LKD vykdomasis sekretorius Raimundas Alekna.
Tarp 40 žygeivių – socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis, Seimo nariai Vitas Matuzas ir Justinas Urbonavičius.
Toliau maršrute: Plateliai, Plungė, Vėžaičiai, Gargždai, Kretinga, Palanga, Šventoji, Skuodas – paskutinė dviračių žygio stotelė, kur žygeiviai stebės ambasadoriaus Vygaudo Ušacko krepšinio taurės finalą ir dalyvaus TS-LKD Jaunimo bendruomenės inicijuojamame atvirame forume „Aš turiu idėją“.
Dviračių žygio „Suk į dešinę“ dalyviai į Vilnių grįžta liepos 24 d.
