Liepos 12 d. – devintosios Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijos metinės. Per šiuos metus šalies vadovė didžiausią dėmesį skyrė korupcijos mažinimui ir teisingumo užtikrinimui, energetiniam, kariniam ir socialiniam saugumui bei aktyviai užsienio politikai.
Korupcijos mažinimas ir teisingumo užtikrinimas nuo 2009 metų yra vienas svarbiausių Prezidentės prioritetų. Siekiant narystės EBPO, Prezidentės iniciatyva dešimteriopai padidintos baudos už korupciją ir kitus nusikaltimus. Taip pat dvigubai sugriežtintos bausmės mokestiniams sukčiams, padidintos baudos neteisėtai praturtėjusiems asmenims. Politinės sistemos skaidrinimui inicijuotos pataisos, kurios užkirto kelią politikų manipuliacijoms labdara, išplėtė turto deklaracijas privalančių pateikti ir jas viešinti asmenų sąrašą.
Prezidentės iniciatyva įvestos mokyklų vadovų kadencijos, nutraukta amžinų vadovų tradicija valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse, depolitizuotas valstybės įmonių valdymas, inicijuota Registrų centro pertvarka. Teisingumui užtikrinti – Prezidentės inicijuotos pataisos, leidžiančios užsienyje besislapstančius sukčius teisti ir už akių.
Šalies vadovė nuolat siekia Lietuvos, kaip ekonomiškai stiprios, inovatyvios ir konkurencingos valstybės, įtvirtinimo. Tik ką įstojome į Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizaciją (EBPO), pirmieji iš Baltijos šalių tapome didžiausios pasaulio mokslo institucijos – CERN asocijuotąja nare.
Prezidentė ėmėsi lyderystės formuojant mokslo ir inovacijų politiką pateikdama gaires, kuriose apibrėžiamos konkrečios strateginės kryptys valstybės pažangai, konkurencingumui užtikrinti. Taip pat jau pradėta Prezidentės inicijuotos profesinio mokymo sistemos reforma – mokslas turi būti kokybiškas, konkurencingas ir atitikti valstybės bei verslo poreikius.
Pagreitį įgavo šalies vadovės inicijuota kampanija „Už saugią Lietuvą“: per trejus veiklos metus padarytas milžiniškas postūmis vaikų teisių apsaugos srityje, sukurti instrumentai kovai su priklausomybėmis, savižudybėmis. Šiemet įteisinta profesionalių budinčių globotojų veikla, įtvirtinta prievolė vaikų apklausas vykdyti tik su psichologais. Toliau juda vaikų globos namų reforma – šiandiena jau pertvarkyti 23 globos namai, daugiau kaip 500 vaikų iš didelių įstaigų perkelti į bendruomeninius globos namus. Per dvejus metus atidaryti net 124 vaikų dienos centrai regionuose.
Per pastaruosius metus pradėtos patyčių prevencijos programos mokyklose, taip pat imtasi realios kovos su savižudybėmis – šiemet Lietuvoje užfiksuotas 20 proc. mažesnis savižudybių skaičius, nei buvo prieš trejus metus. Esminiai pokyčiai įvyko kovoje su smurtu artimoje aplinkoje – vis daugiau moterų išdrįsta ieškoti pagalbos, juda kova su priklausomybėmis.
Prezidentė ėmėsi žingsnių padėti namo grįžtantiems emigrantams ir inicijavo projektą „Rinkis Lietuvą“. Žmonėms suteikiama reali pagalba integruojantis, ieškant darbo, steigiant verslą, leidžiant vaikus į mokyklą.
Karinio ir energetinio saugumo užtikrinimas – vienas svarbiausių Prezidentės darbų. Šiuo metu vykstančiame NATO viršūnių susitikime sutarta stiprinti rytinio flango gynybą, sukurti specialiosios aukštos parengties pajėgas, reformuoti NATO vadavietes, stiprinti Baltijos šalių oro gynybą. Ypač svarbus žingsnis stiprinant mūsų saugumą – Prezidentės vadovaujamos Valstybės gynimo tarybos priimtas sprendimas, kad 2030 m. krašto apsaugos sistemos finansavimas sieks ne mažiau kaip 2,5 proc. BVP.
Lietuva dar kartą užsitikrino JAV paramą – balandį pasirašytoje bendroje Lietuvos, Latvijos, Estijos ir JAV vadovų deklaracijoje įtvirtintas visų keturių valstybių įsipareigojimas Vašingtono sutarties 5-ajam straipsniui. Taip pat sutarta, kad JAV toliau tęs karinių pajėgų dislokavimą Baltijos šalyse ir kartu ieškos sprendimų dėl oro gynybos.
Lietuva tampa kibernetinio saugumo lydere Europoje. Mūsų iniciatyva kuriamos Europos Sąjungos kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos. O kibernetinėms atakoms atremti kartu su JAV Lietuvoje steigiamas kibernetinio saugumo centras.
Nenutrūkstamu Lietuvos darbu išlieka energetinio saugumo stiprinimas. Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija ir Europos Komisija pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigoja iki 2025 m. sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su kontinentine Europa. Pasiteisino ir Lietuvos gamtinių dujų terminalas – Prezidentės vizito Vašingtone metu pasirašyta sutartis su JAV dujų tiekėju prisidės prie konkurencingesnės regiono dujų rinkos kūrimo.
Lietuva – girdima ir gerbiama tarptautinės bendruomenės narė. Nepriklausomybės šimtmečio proga Lietuvą pasveikinti jau atvyko 22 valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovai, antrąjį pusmetį laukiama dar 11 valstybių lyderių, tarp jų – Prancūzijos Prezidento E. Macrono. Rudenį įvyks ir istorinis Popiežius Pranciškaus vizitas.
Turime patikimus partnerius Europoje. Vokietija supranta ir tvirtai remia Lietuvos saugumo siekius vadovaudama Lietuvoje dislokuotam NATO priešakinių pajėgų batalionui. Prasidėjo kokybiškai nauja strateginė partnerystė su Prancūzija – mes palaikome Prancūzijos inicijuojamas ES reformas, kartu su prancūzais dalyvaujame tarptautinėse operacijose.
Viso regiono saugumui ir konkurencingumui ypač svarbūs Lietuvos ir Lenkijos bendri projektai. Su Prezidentu A. Duda sutarta tęsti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją per Lenkiją, projektą „Rail Baltica“, taip pat bendradarbiavimą gynybos, ekonomikos srityse. Taip pat Lietuvos pozicija vertinama ir palaikoma Beniliukso šalių: Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų kariai prisideda prie mūsų saugumo daugiašaliame NATO batalione Lietuvoje.
Lietuva nuosekliai išlieka viena svarbiausių europinių partnerių Gruzijai, Ukrainai ir Moldovai. Nuolat remiame reformas šiose šalyse, teikiame humanitarinę pagalbą, paramą kovojant su propaganda.
Prezidentė Islandijoje vykusiame pasaulio parlamentarių forume apdovanota už nuopelnus skatinant aktyvų moterų vaidmenį politikoje. Taip pat Lietuvai skirta prestižinė Vokietijos Vestfalijos taikos premija. Šis apdovanojimas rytoj bus įteiktas už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į žemyno taiką.
