Seimas plenariniame posėdyje nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata – Respublikos Prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą – pagal normų turinį neprieštarauja Konstitucijos 1 straipsniui, 138 straipsnio trečiajai daliai, Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Už Seimo nutarimą balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė 29 parlamentarai.
Priimtame dokumente pažymima, kad Europos žmogaus teisių teismo Didžioji kolegija 2011 m. sausio 6 d. priėmė sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34932/04), kuriame nuolatinis ir negrįžtamas draudimas asmeniui, apkaltos proceso tvarka pašalintam iš pareigų už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, būti renkamam į Seimą buvo pripažintas neproporcingu ir pažeidžiančiu Konvencijos protokolo Nr. 1 3 straipsnyje nustatytą teisę į laisvus rinkimus.
„Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Respublikos Prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, yra priešinga Europos žmogaus teisių teismo byloje Paksas prieš Lietuvą 2011 m. sausio 6 d. priimtam sprendimui, kuriame konstatuota, kad Lietuvos teisėje įtvirtintas „nuolatinis ir negrįžtamas draudimas“ Rolandui Paksui, pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka, užimti parlamento nario pareigas, nepaisant to, kad Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką, yra neproporcingas ir todėl neatitinka Konvencijos protokolo Nr. 1 3 straipsnio (teisė į laisvus rinkimus) turinio“, – teigiama priimtame Seimo nutarime.
